°Ê²¼¤Îµ»ö¤Ï¡¢¥«¥Ê¥À¤Î³ØÀ¸¡Ö¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¡¦¥â¥ê¥ó¡×¤¬¸ø³«¥°¥ë¡¼¥×¡ÖIdo¡×¤ËÅê¹Æ¤·¤¿¤â¤Î¤Ç¤¹¡£
¥¤¥É¸ìȯŸ´ü¤ËÀ¸¤Þ¤ì¤¿¸ì×䬡¢ÁðÁÏ´ü¤«¤é¸ºß¤·¤Æ¤¤¤¿¸ì×äȥÀ¥Ö¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ï¡¢É¬Íפʤ¤¤È¼çÄ¥¤·¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¤Ï¡¢¸¶ÅÀ²óµ¢¤ò»Ö¸þ¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡©
¤³¤Î´ó¹Æʸ¤â¤ª¤â¤·¤í¤¤¤Î¤Ç¤¹¤¬¡¢¤½¤ì¤Ë´ó¤»¤é¤ì¤¿¥³¥á¥ó¥È¤â¶½Ì£¿¼¤¤¤â¤Î¤Ç¤¹¡£ÇÈÌæ¤òµ¯¤³¤·¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
¡Ê¾åµ¤Îʸ¤òɽ¤Ë¤·¤¿¡Ë
¡Ê¾åµ¤Îʸ¤òɽ¤Ë¤·¤¿¡Ë
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤Î¥Á¥ã¥Á¥ã¡§¸À¸ì¤ÎÃæ¤Ç¤É¤Á¤é¤¬Êý¸À¤«¤ò·è¤á¤ë¤Î¤Ï¥Ê¥«¥Ê¥«Æñ¤·¤¤¤Î¤Ç¤¹¤è¡£
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤Î¥Á¥ã¥Á¥ã¡§¥é¥Æ¥ó¸ì¸ìº¬¤Î av ¤Ï¶¦ÄÌÀ¤Ê¤Î¤Ç¤¹¡£¤·¤«¤· patr ¤ÏÌÀ¤é¤«¤ËÃËÀ¤Ê¤ó¤Ç¤¹¤Í¡£¤³¤³¤Î½ê¤¬¥é¥Æ¥ó¸ì¤ò½¬¤Ã¤¿¤È¸À¤Ã¤Æ¤¤¤ëÀ¾²¤¿Í¤Ë¤âÎɤ¯Íý²ò¤Ç¤¤Æ¤¤¤Ê¤¤¿Í¤¬Â¿¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤Î¥Á¥ã¥Á¥ã¡§¶¦ÄÌÀ¤Îñ¸ì¤ËÀÜƬ¼ge- ¤òÉղ乤ë¤È¡¢Î¾Êý¤ÎÀ¤ò´Þ¤àñ¸ì¤Ë¤Ê¤ë¤Î¤Ç¤¹¤¬¡¢Í½¤áÀ¤¬¸ÇÄꤵ¤ì¤Æ¤¤¤ë¸ÀÍդˤÏÀÜƬ¼ge- ¤òÉղ乤ë»ö¤Ï¤Ç¤¤Þ¤»¤ó¡£¤³¤ó¤Ê»ö¤âÃΤé¤Ê¤¤¿Í¤ÈÏÀÁ褹¤ë¤Î¤ÏÈò¤±¤¿¤¤¤Ç¤¹¤è¤Í¡£
¥¤¥É¸ìȯŸ´ü¤ËÀ¸¤Þ¤ì¤¿¸ì×䬡¢ÁðÁÏ´ü¤«¤é¸ºß¤·¤Æ¤¤¤¿¸ì×äȥÀ¥Ö¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ï¡¢É¬Íפʤ¤¤È¼çÄ¥¤·¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¤Ï¡¢¸¶ÅÀ²óµ¢¤ò»Ö¸þ¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡©
¤³¤Î´ó¹Æʸ¤â¤ª¤â¤·¤í¤¤¤Î¤Ç¤¹¤¬¡¢¤½¤ì¤Ë´ó¤»¤é¤ì¤¿¥³¥á¥ó¥È¤â¶½Ì£¿¼¤¤¤â¤Î¤Ç¤¹¡£ÇÈÌæ¤òµ¯¤³¤·¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
Yen mea motivi pro quo me judikas, ke la reformeti pos Dyer (1924) esas nekoheranta e neutila. |
---|
Dyer(1924)¸å¤Î¾®²þÊѤϼóÈø°ì´Ó¤»¤º¡¢ÉÔÊؤÀ¤ÈȽÃǤ·¤¿Íýͳ¤Ï¼¡¤ÎÄ̤ê¤À¡£ |
Ta chanji neutile desfaciligis mea lernesko di Ido e me esperas, ke la lernonti ne esos misinformata quale me. |
---|
¤³¤ÎÊѲ½¤Ï¥¤¥É¸ì¤Î³Ø½¬³«»Ï¤òÉÔÊؤǺ¤Æñ¤Ê¤â¤Î¤Ë¤·¤¿¤Î¤Ç¡¢¤³¤ì¤«¤é³Ø½¬¤¹¤ë¿Í¤¿¤Á¤Ï»ä¤Î¤è¤¦¤Ë¸í¤Ã¤¿¾ðÊó¤ò¼õ¤±¤Ê¤¤¤è¤¦¤Ë´õ˾¤·¤¿¤¤¡£ |
La Idisti ante 1947 povis expresar omna tempi sen bezonar la finalo « -abas ». Ni ne bezonas ol, quale lo explikas la Kompleta Gramatiko detaloza (parto Sufixi, noto 1a). |
---|
1947ǯ°ÊÁ°¤Î¥¤¥É¸ìÏüԤé¤Ï¸ìÈø¡Ö-ab-¡×¤ÎɬÍפʤ·¤Ë¤¹¤Ù¤Æ¤Î»þÀ©¤òÀâÌÀ¤¹¤ë¤³¤È¤¬¤Ç¤¤¿¡£¤½¤ì¤¬KGD¤òÀâÌÀ¤·¤Æ¤¤¤ë¤è¤¦¤Ë¡¢²æ¡¹¤Ë¤ÏɬÍפʤ¤¡£¡ÊÀÜÈø¼¡¢Ãí1a¡Ë |
Ni ja havas « abismo », do « abiso » esas simple neutila. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Öabismo¡×¤È¤¤¤¦Ã±¸ì¤¬¤¢¤ë¤Î¤À¤«¤é¡¢¡Öabiso¡×¤Ïñ½ã¤ËÌò¤ËΩ¤¿¤Ê¤¤¡£ |
Ni ja havas « abstraktar », do «abstrakt-ita ». Ta vorto venas de la verbo Latina « abstrahere », do ol esas inherante verbo. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Öabstraktar¡×¡ÊÃê¾Ý¤¹¤ë¡Ë¤¬¤¢¤ë¤Î¤Ç¡¢¡Öabstrakt-ita¡×¡ÊÃê¾Ý²½¤µ¤ì¤¿¡Ë¤Ç¤¤¤¤¡£¤³¤Î¸ì¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öabstrahere¡×¤«¤éͳÍ褹¤ë¤â¤Î¤Ê¤Î¤Ç¡¢À¸ÍèŪ¤ËÆ°»ì¤Ê¤Î¤Ç¤¢¤ë¡£ |
La propozo « abstrakta » venas de la vorto Latina « abstractus », qua esas simple la participo pasinta di « abstrahere ». |
---|
Äó°Æ¸ì¡Öabstrakta¡×¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öabstractus¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¤³¤Î¥é¥Æ¥ó¸ì¤Ï¡¢¡Öabstrahere¡×¤Î²áµîʬ»ì¤Ë¤¹¤®¤Ê¤¤¡£ |
Pro to, la verbo superesas l¡Çadjektivo; e « abstraktar » e « abstrakt-ita » esas justa etimologiale. |
---|
¤æ¤¨¤Ë¡¢¤³¤ÎÆ°»ì¤Ï¡¢·ÁÍÆ»ì¤Î¾å°Ì¤Ë¤¢¤ë¡£¡Ö abstraktar¡×¤â¡Öabstrakt-ita¡×¤â¡¢¸ì¸»³ØŪ¤ËÀµ¤·¤¤¡£ |
Ni ja havas « alkado ». Ta vorto venas del Araba « al-qadi ». La « L » esas neutila e nekorekta de vid-punto etimologial. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Öalkado¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤Î¸ì¤Ï¥¢¥é¥Ö¸ì¡Öal-qadi¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¤³¤Î¡Öl¡×¤ÏÉÔÍפǡ¢¸ì¸»³ØŪ¤Ë´Ö°ã¤¤¤Ç¤¢¤ë¡£ |
Ni ja havas « artilrio ». |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Öartilrio¡×¤¬¤¢¤ë¡£ |
Ta vorto venas de la (Olda) Franca « artillerie » en qua on ne pronuncas la unesma « E ». |
---|
¤³¤Î¸ì¤Ï¡¢¸Å¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¡Öartillerie¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¤³¤Î¸ì¤ÎºÇ½é¤Î¡Öe¡×¤Ïȯ²»¤·¤Ê¤¤¤Î¤Ç¤¢¤ë¡£ |
Ni sequez la altra vorto Franca « cavallerie », en qua anke on ne ponuncas la unesma « E », e qua esas « kavalrio » en Ido. |
---|
¾¤Î¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¡Öcavallerie¡×¤ËÊ臘¤Ù¤¡£¤³¤ì¤â¡¢ºÇ½é¤Î¡Öe¡×¤Ïȯ²»¤·¤Ê¤¤¤Î¤Ç¡¢¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Ökavalrio¡×¤Ç¤¢¤ë¡£ |
Konseque, ni uzez « artilrio » pro kohero fonetikal ed etimologial. |
---|
¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢ ²»À¼³ØŪ¤ª¤è¤Ó¸ì¸»³ØŪ¤Ê°ì´ÓÀ¤«¤é¡¢¡Öartilrio¡×¤ò»È¤¦¤Ù¤¡£ |
Ni ja havas « auspico ». |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡¢¡Öauspico¡×¡ÊÁ°Ãû¡Ë¤¬¤¢¤ë¡£ |
Ta vorto venas de la Latina « auspicium ». |
---|
¤³¤Î¸ì¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öauspicium¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£ |
La kustumo di la pioniri esis rempasigar la finalo Latina « ium » per la finalo « o » en Ido. |
---|
¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Î´·Îã¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¸ìÈø¡Öium¡×¤ò¡¢¥¤¥É¸ì¸ìÈø¡Öo¡×¤òÍѤ¤¤Æ¡¢ÃÖ¤´¹¤¨¤ë¤³¤È¤À¤Ã¤¿¡£ |
To esas pro quo « chromium » divenis « kromo », pro quo « delicium » divenis « delico », pro quo « delirium » divenis « deliro », pro quo « endocardium » divenis « endokardo », pro quo « equilibrium » divenis « equilibro », pro quo « magnesium » divenis « magnezo », pro quo « prothallium » divenis « protalo », pro quo « rubidium » divenis « rubido », pro quo « ruthenium » divenis « ruteno », pro quo « taedium » divenis « tedo », pro quo « tellurium » divenis « teluro », pro quo « titanium » divenis « titano », pro quo « trapezium » divenis « trapezo », pro quo « uranium » divenis « urano », pro quo « vanadium » divenis « vanado », pro quo « yitterbium » divenis « yiterbo », pro quo « yttrium » divenis « yitro », e. c.. |
---|
¡Ê¾åµ¤Îʸ¤òɽ¤Ë¤·¤¿¡Ë
¥é¥Æ¥ó¸ì | ¥¤¥É¸ì | °ÕÌ£ |
---|---|---|
chromium | kromo | ¡Ú²½¡Û¥¯¥í¡¼¥à |
delicium | delico | ´¿´î |
delirium | deliro | Àº¿ÀºøÍð |
endocardium | endokardo | ¡Ú²ò¡Û¿´ÆâËì |
equilibrium | equilibro | ¥Ð¥é¥ó¥¹ |
magnesium | magnezo | ¡Ú²½¡Û¥Þ¥°¥Í¥·¥¦¥à |
prothallium | protalo | Á°ÍÕÂÎ |
rubidium | rubido | ¥ë¥Ó¥¸¥¦¥à |
ruthenium | ruteno | ¥ë¥Æ¥Ë¥¦¥à |
taedium | tedo | ·ñÂÕ |
tellurium | teluro | ¥Æ¥ë¥ë |
titanium | titano | ¥Á¥¿¥ó |
trapezium | trapezo | Âæ·Á¡¢¤Ö¤é¤ó¤³ |
uranium | urano | ¥¦¥é¥Ë¥¦¥à |
vanadium | vanado | ¥Ð¥Ê¥¸¥¦¥à |
yitterbium | yiterbo | ¥¤¥Ã¥Æ¥ë¥Ó¥¦¥à |
yttrium | yitro | ¥¤¥È¥ê¥¦¥à |
To esas metodo da Zamenhof quan la pioniri konservis. |
---|
¤³¤ì¤Ï¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤¬¼õ¤±·Ñ¤¤¤À¡¢¥¶¥á¥ó¥Û¥Õ¤ÎÊýË¡ÏÀ¤Ç¤¢¤ë¡£ |
Esas partikulara kazi en qua « ium » divenas « io », ma « auspicium », « delicium » e « dubium » ne esas partikulara kazi. Nur « auspico » esas do justa. |
---|
¡Öium¡×¤¬¡Öio¡×¤Ë¤Ê¤ëÆÃÊ̤ʻöÎã¤â¤¢¤ë¤¬¡¢¡Öauspicium¡×¡Ödelicium¡×¡Ödubium¡×¤ÏÆüìÎã¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¡£¡Öauspico¡×¤À¤±¤Ï¡¢Àµ¤·¤¤¡£ |
Ni ja havas « aeroplano », qua esas tote internaciona e tote bona. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Öaeroplano¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¹ñºÝŪ¤Ç¤¢¤ê¡¢Îɤ¤¤â¤Î¤À¡£ |
To ofras nulo utila quan « ula » ne povas expresar. |
---|
¤³¤ì¤ÏÌò¤ËΩ¤¿¤Ê¤¤¤â¤Î¤À¡£¤¹¤Ç¤Ë¡Öula¡×¤¬¤¢¤ë¡£*1 |
Ni ja havas « delico », qua venas de la Latina « delicium ». Videz la expliko en AUSPICIO. Nur « delico » esas justa. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Ödelico¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¡Ödelicium¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¡Öauspicio¡×¤ÎÀâÌÀ¤ò¸«¤è¡£¡Ödelico¡×¤À¤±¤ÏÀµ¤·¤¤¡£ |
Ni ja havas « vort-aro » e « vorto-libro », e la pioniri nultempe adoptis ta vorto mem se li uzis ta koncepto tre ofte. Pro quo ni bezonus ol nun? |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Övort-aro¡×¤ä¡Övorto-libro¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤½¤ì¤Ë¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤¬ÉÑÈˤˤ³¤Î³µÇ°¤ò»È¤Ã¤¿»þ¤Ç¤µ¤¨¡¢¤³¤Î¸ì¤òºÎÍѤ·¤Ê¤«¤Ã¤¿¡£¤Ê¤¼¤¤¤Þ¡¢¤³¤Î¸ì¤¬É¬ÍפʤΤ«¡© |
Ni ja havas « dinosaurio », qua venas de la Latina « Dinosauria » e de « saurio » en Ido. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Ödinosaurio¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¡ÖDinosauria¡×¤È¥¤¥É¸ì¡Ösaurio¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£ |
Segun la kustumo di la pioniri, la finalo Latina « ia » divenas « io » en Ido. |
---|
¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤Î´·Îã¤Ë¤è¤ì¤Ð¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¤Î¸ìÈø¡Öia¡×¤¬¡¢¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öio¡×¤Ë¤Ê¤ë¡£ |
To esas pro quo « abulia » divenis « abulio », pro quo « aktinia » divenis « aktinio », pro quo « ambrosia » divenis « ambrozio », « amnesia » divenis « amnezio », pro quo « anaemia » divenis « anemio », pro quo « analgesia » divenis « analgezio », pro quo « aphasia » divenis « afazio », pro quo « ataxia » divenis « ataxio », e.c. |
---|
¥é¥Æ¥ó¸ì | ¥¤¥É¸ì | °ÕÌ£ |
---|---|---|
abulia | abulio | °Õ»Ö·ç˳ |
aktinia*2 | aktinio | ¤¤¤½¤®¤ó¤Á¤ã¤¯Îà |
ambrosia | ambrozio | ¡Ú¥®¥ê¥·¥ã¿ÀÏáۥ¢¥ó¥Ö¥í¥·¥¢(¿À¡¹¤Î¿©¤Ùʪ) |
amnesia | amnezio | ·ò˺¾É |
anaemia | anemio | ÉÏ·ì |
analgesia | analgezio | Ä˳Ð漺 |
aphasia | afazio | ¼º¸ì¾É |
ataxia | ataxio | ±¿Æ°¼ºÄ´ |
Konseque, « dinosaurio » esas tote korekta. |
---|
¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Ödinosaurio¡×¤ÏÁ´¤¯Àµ¤·¤¤¡£ |
Ta monet-uno ne esas en la metrala sistemo; videz en la Kompleta Gramatiko detaloza, parto Propra Nomi, artiklo 18. |
---|
¤³¤Î²ßʾñ°Ì¤Ï¥á¡¼¥È¥ëË¡¤ÎÃæ¤Ë¤Ê¤¤¡£¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤ÎÃæ¤Î¡Ö¸ÇÍ̾»ì¡×µ»ö£±£¸¤ò»²¾È¤»¤è¡£ |
Ni ja havas « dubo ». |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Ödubo¡×¤¬¤¢¤ë¡£ |
Stando-verbi tala kam « delirar », « equilibrar », « jornar », « pacar », e. c., venas de stando-nomi: « deliro », « equilibro », « jorno », « paco », e. c.. |
---|
¡Ödelirar¡×¡Öequilibrar¡×¡Öjornar¡×¡Öpacar¡×¤Ê¤É¤Î¤è¤¦¤Ê¾õÂÖÆ°»ì¤Ï¡¢¡Ödeliro¡×¡Öequilibro¡×¡Öjorno¡×¡Öpaco¡×¤Ê¤É¤Î¾õÂÖ̾»ì¤ËͳÍ褷¤Æ¤¤¤ë¡£ |
Por plusa detali, videz en la Kompleta Gramatiko detaloza, parto Nemediata Derivado, 1a noto. |
---|
¾ÜºÙ¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤Ï¡¢¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤Î¡¢¡ÖľÀÜŪ¤ÊÇÉÀ¸¡×¡Ê£±aÃí¡Ë¤ò»²¾È¤»¤è¡£ |
« Dubito » esas nekorekta nam ol venas de la verbo « dubitare » qua derivesas de la stando-vorto « dubium » e ne de la stando-vorto « dubium » ipsa. |
---|
¡Ödubito¡×¤Ï¡¢¡Ê¾õÂÖ¸ì¡Ödumium¡×¼«ÂΤ«¤é¤Ç¤Ï¤Ê¤¯¡Ë¾õÂÖ¸ì¡Ödubium¡×¤«¤éÇÉÀ¸¤·¤¿Æ°»ì¡Ödubitare¡×¤ËͳÍ褹¤ë¤Î¤ÇÀµ¤·¤¯¤Ê¤¤¡£ |
Sualatere, « dubo » esas tote justa. |
---|
¼«¤é¤Ë´Ø¤·¤Æ¡¢¡Ödudo¡×¤ÏÀµ¤·¤¤¡£ |
La antea defini di « plastro » e di « gipso » esas tote korekta. |
---|
¡Öplastro¡×¡Ê¹ÑºÞ¡Ë¤È¡Ögipso¡×¡Ê¥®¥×¥¹¡Ë¤ÎÁ°¤ÎÄêµÁ¤¬Àµ¤·¤¤¡£ |
Ni ja havas « genit-inti », qua havas la sam origino etimologial e la sama senco logikala. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Ögenit-inti¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤½¤ì¤Ï¡¢¸ì¸»³ØŪ¤Ë¤âƱ¤¸¤À¤·¡¢ÏÀÍýŪ¤Ë°ÕÌ£¤âƱ¤¸¤À¡£ |
Ultre to, « ge-patri » tote respektas la metodo di la pioniri en qua on uzas la maskula vorto Latina kom origino di la genroneutra vorto en Ido. |
---|
¤Ê¤ª¡¢¡Öge-patri¡×¤Ï¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤ÎÊýË¡¤òº½Å¤·¤Æ¤¤¤ë¡£¤½¤ÎÊýË¡ÏÀ¤Ç¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤ÎÀŪÃæÀ¤Îµ¯¸»¤È¤·¤Æ¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÎÃËÀ³Ê¤Î¸ì¤ò¤Ä¤«¤Ã¤Æ¤¤¤¿¤Î¤Ç¤¢¤ë¡£ |
: « avo » de « avus », « onklo » de « avunculus », « filio » de « filius », « frato » de « frater », « patro » de « pater », e.c.. |
---|
¥é¥Æ¥ó¸ì | ¥¤¥É¸ì | °ÕÌ£ |
---|---|---|
avus | avo | ÁÄÉãÊì |
avunculus | onklo | ½ÇÉã¤Þ¤¿¤Ï½ÇÊì |
filius | filio | ©»Ò¤Þ¤¿¤Ï̼ |
frater | frato | ·»Äï¤Þ¤¿¤Ï»ÐËå |
pater | patro | Éã¤Þ¤¿¤ÏÊì |
Ni ja havas « ca-die », qua signifikas lo sama kam « hodie » segun la Kompleta Gramatiko detaloza. |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡¢¡Öca-die¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¡¢¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤Ë¤è¤ë¤È¡¢¡Öhodie¡×¤ÈƱ¤¸°ÕÌ£¤Ç¤¢¤ë¡£ |
« Ho- » kom sufixo esas anke neutila, nam ol havas la sama senco kam « ca- ». |
---|
ÀÜƬ¼¤È¤·¤Æ¤Î¡Öho-¡×¤Ï¡¢¡Öca-¡×¤ÈƱ¤¸°ÕÌ£¤Ê¤Î¤Ç¡¢Ìò¤ËΩ¤¿¤Ê¤¤¡£ |
Ni ja havas « milyeto », qua venas de la Franca « millet ». |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Ömilyeto¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¡¢¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¡Ömillet¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£ |
La pioniri transkribis ta Franca « ill » fonetikale : « ily ». Konseque, ni havas anke « malyoto » de « maillot ». |
---|
¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Ï¡¢¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Î¡Öill¡×¤ò²»À¼³ØŪ¤Ë¡Öily¡×¤Èžµ¤·¤¿¡£¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Ömaillot¡×¤«¤é¡Ömalyoto¡×¤âͳÍ褷¤Æ¤¤¤ë¡£ |
En la sama metodo, la Franca « gn » divenis « ny » en Ido : « konyako », « onyono », « ponyeto », « vinyeto », e.c.. |
---|
ƱÍͤˡ¢¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Î¡Ögn¡×¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öny¡×¤Ë¤Ê¤ë¡£¡Ökonyako¡×¡Öonyono¡×¡Öponyeto¡×¡Övinyeto¡×¤Ê¤É¡£ |
Stranje, nulu remplasigis « malyoto » per « malioto »¡Ä |
---|
´ñ̯¤Ê¤³¤È¤Ë¡¢¤À¤ì¤â¡Ömalioto¡×¤òÍѤ¤¤Æ¡Ömalyoto¡×¤ËÃÖ¤´¹¤¨¤Ê¤«¤Ã¤¿¡£ |
La antea defini di « plastro » e di « gipso » esas tote korekta. |
---|
¡Öplastro¡×¤È¡Ögipso¡×¤ÎÄêµÁ¤Ï¡¢¤Þ¤Ã¤¿¤¯Àµ¤·¤¤¡£ |
Unesme, Dyer nultempe skribas « t-s » nam ol esas evitinda pro konflikto kun « c », do : « reto-situo ». |
---|
¤Þ¤ºÂè°ì¤Ë¡¢¥Ç¥£¥¨¥ë¤Ï¡Öc¡×¤È¤Îº®Æ±¤ò¤µ¤±¤ë¤¿¤á¤Ë¡Öt-s¡×¤ò·è¤·¤Æ»È¤ï¤Ê¤«¤Ã¤¿¡£¤Ç¤¢¤ë¤«¤é¡Öreto-situo¡×¤È¤¹¤Ù¤¡£ |
Duesme, « situo » esas ago ma la Angla « site » esas kozo. |
---|
ÂèÆó¤Ë¡¢¡Ösituo¡×¤Ï¹Ô°Ù¤Ç¤¢¤ë¤¬¡¢±Ñ¸ì¤Î¡Ösite¡×¤Ï¡¢Êª»ö¤Ç¤¢¤ë¡£ |
Konseque, la korekta traduko esas « reto-loko » plu juste kam « reto-situo ». |
---|
½¾¤Ã¤Æ¡¢Àµ¤·¤¤ËÝÌõ¤Ï¡Öreto-situo¡×¤è¤ê¤â¡¢¡Öreto-loko¡×¤ÎÊý¤¬¤è¤êÀµ³Î¤Ç¤¢¤ë¡£ |
Nu, ni ja havas « sekretari-erio » e « sekretari-eyo » (quale « komisari-eyo », qua ne esas « komisariato »)¡Ä |
---|
¤¹¤Ç¤Ë¡Ösekretari-erio¡×¤È¡Ösekretari-eyo¡×¤¬¤¢¤ë¡Ê¡Ökomisari-eyo¡×¤ÈƱ¤¸¡£¤³¤ì¤Ï¡Ökomisariato¡×¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¡Ë |
Omnakaze, la Idisti uzas Ido segun lia propra deziri. |
---|
¤¹¤Ù¤Æ¤Î¾ì¹ç¡¢¥¤¥É¸ìÏüԤé¤Ï¼«Ê¬¼«¿È¤ÎÍ×˾¤Ë½¾¤Ã¤Æ¥¤¥É¸ì¤ò»È¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£ |
Do vua kritiki hike havas poka chanci egardesar. |
---|
¤Ç¤¹¤«¤é¡¢¤³¤³¤Ç¤Î¤¢¤Ê¤¿¤ÎÈãȽ¤Ï¡¢¹Í褵¤ì¤ëµ¡²ñ¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤¹¤è¡£ |
Esas evidenta ke vu es fresha Idisto venante de Esperanto. |
---|
¤¢¤Ê¤¿¤¬¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤«¤é¤ä¤Ã¤ÆÍ褿¿·Á¯¤Ê¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤Ç¤¢¤ë¤³¤È¤ÏÌÀ¤é¤«¤Ç¤¹¡£ |
Me konsilas a vu, tamen, okupesar pri literaturo (per apta tradukuri) ed helpar per vua artikli e konsili la revuo PROGRESO, olqua esas la vetrino dil Idomovado e dil Idolinguo. |
---|
¤·¤«¤·¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Ë¡¢Å¬ÀÚ¤ÊËÝÌõ¤òÍѤ¤¤¿Ê¸³Ø¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤ÎÁÇÍÜ¡¢¥¤¥É¸ì±¿Æ°¤È¥¤¥É¸ì¤Î¸«ËܤȤʤäƤ¤¤ë¡Ö¥×¥í¥°¥ì¡¼¥½¡×»ï¤ò¤¢¤Ê¤¿¤Îµ»ö¤ä½õ¸À¤Ç»Ù±ç¤¹¤ë¤³¤È¤ò¤ª¤¹¤¹¤á¤·¤¿¤¤¡£ |
Vua hikea remarki esus tre utila en ca revuo, nam quankam me facas (rare) kelka noviguri, me esas fundamentale stabilisto. |
---|
»ä¤Ï¤¤¤¯¤Ä¤«¤Î³×¿·¤ò¹Ô¤Ã¤Æ¤¤¿¤±¤ì¤É¤âº¬ËÜŪ¤ËÊݼé¼çµÁ¼Ô¤Ç¤¢¤ë¤Î¤Ç¡¢¤³¤³¤Ç¤Î¤¢¤Ê¤¿¤Î½ê¸«¤Ï¡¢¤³¤Î»¨»ï¤ÎÃæ¤Ç¡¢¤È¤Æ¤âÌòΩ¤Ä¤«¤â¤·¤ì¤Þ¤»¤ó¡£ |
La Idisti tre bezonas ke ulu inteligenta e savoza quale vu esas dicez a li vua saja paroli, nam esas sat multa foluli en l'Idomovado, qui volas facar irgakuste reformi abrakadabranta e diskutar senfine pri oli. |
---|
¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤é¤Ï¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Î¤è¤¦¤ÊÃÎŪ¤Ç¸¤¤¿Í¤¬¼«Ê¬¤¿¤Á¤ËÍøȯ¤Êʪ¸À¤¤¤òÏ䷤Ƥ¯¤ì¤ë¤³¤È¤òɬÍפȤ·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£¤È¤¤¤¦¤Î¤Ï¥¤¥É¸ì±¿Æ°¤Ë¤ª¤¤¤Æ¡¢Â¿¤¯¤Î̵ËŤÊÏ¢Ã椬¤¤¤ë¤«¤é¤Ç¤¹¡£Èà¤é¤Ï¡¢¥¢¥Ö¥é¥«¥¿¥Ö¥é¤È¤¤¤¦¼öʸ¤ò¸À¤¦¤è¤¦¤Ê²þ³×¤ä½ª¤ï¤ê¤Ê¤µÄÏÀ¤ò¤·¤¿¤¤¤È»×¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£ |
Me esus tre kontenta se altra persono skribus la sama kozi kam me, olim. |
---|
»ä¤Ï¡¢¤«¤Ä¤Æ»ä¤ÈƱ¤¸¤³¤È¤ò½ñ¤¤¤Æ¤¤¤¿¿Í´Ö¤¬¤¤¤¿¤é¡¢Ëþ¤·¤Æ¤·¤¿¤«¤â¤·¤ì¤Þ¤»¤ó¡£ |
Esus tre interesanta vidar la respondi. |
---|
ÊÖÅú¤ò¸«¤ë¤Î¤¬¤È¤Æ¤â³Ú¤·¤ß¤Ç¤¹¡£ |
Me avertas vu ke kelka personi povus havar histeriika reakti. |
---|
²¿¿Í¤«¤Î¿Í´Ö¤¬¥Ò¥¹¥Æ¥ê¥Ã¥¯¤ÊÈ¿±þ¤ò¸«¤»¤ë¤«¤â¤·¤ì¤Ê¤¤¤È¡¢·Ù¹ð¤·¤Æ¤ª¤¤Þ¤¹¡£ |
Me nultempe lernis Esperanto. Pro quo vu kredas to? |
---|
¥Ü¥¯¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤ò³Ø¤ó¤À¤³¤È¤¬¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤Ê¤¼¤½¤¦»×¤Ã¤¿¤Î¤«¤Ê¡© |
Pro ke vu esas stabilisto e ke la Esperantisti esas ferma stabilisti. |
---|
¤¢¤Ê¤¿¤¬°ÂÄê¼çµÁ¼Ô¤Ç¤¢¤ê¡¢¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤¿¤Á¤Ï³Î¸Ç¤Ê°ÂÄê¼çµÁ¼Ô¤Ç¤¢¤ë¤«¤é¤Ç¤¹¡£ |
Me ne konkordas kun vu pri la stabilismo dil Esperantisti. |
---|
¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤Î°ÂÄê¼çµÁ¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤Ï¡¢¤¢¤Ê¤¿¤È¤Ï°Õ¸«¤¬°ã¤¤¤Þ¤¹¡£ |
Multa Esperantisti uzas la ¡Èx-sistemo¡É vice la ¡Èh-sistemo¡É, li chanjis ula vorti (¡Èglikozo¡É divenis ¡Èglukozo¡É), li adoptis vorti de Ido (¡Èhospitalo¡É inter altri) ed uli mem kreis maskula sufixo quale en Ido (-ich). |
---|
¿¤¯¤Î¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤Ï¡¢£è¥·¥¹¥Æ¥à¤ÎÂå¤ï¤ê¤Ë¡¢X¥·¥¹¥Æ¥à¤ò»È¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£Èà¤é¤Ï¤¢¤ëñ¸ì¡Ê¡Öglikozo¡×¤¬¡Öglukozo¡×¤Ë¤Ê¤Ã¤¿¡Ë¤òÊѤ¨¤¿¤ê¡¢¥¤¥É¸ì¤«¤é¤Îñ¸ì¤ò¼õ¤±Æþ¤ì¤¿¤ê¡Ê¡Öhospitalo¡×¡Ë¡¢¥¤¥É¸ì¤Î¤è¤¦¤ÊÃËÀÀÜÈø¼¤À¤òºî¤Ã¤¿¿Í¤â¤¤¤Þ¤¹¡£ |
Yes, esas ula ¡ÈFundamentistoj¡É en la socio di Esperanto, ma reale li esas nur kelka personi meze di reformista kaoso. |
---|
¤½¤¦¤Ç¤¹¤Í¡£¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¼Ò²ñ¤Ë¤Ï¡¢¡Öº¬ËܼçµÁ¼Ô¤¿¤Á¡×¤¬¤¤¤Þ¤¹¤¬¡¢¼ÂºÝ¤Î¤È¤³¤í¡¢¤«¤ì¤é¤Ï²þ³×¼çµÁ¼Ô¤Î¥«¥ª¥¹¤ÎÃæ¤Ç¤Ï¡¢¤ï¤º¤«¤·¤«¤¤¤Þ¤»¤ó¡£ |
Kad me povus publikigar vua mesajo che la forumo Idista ICO ? |
---|
¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤Î¥Õ¥©¡¼¥é¥à¡ÖIDO¡×¤Ç¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Î¥á¥Ã¥»¡¼¥¸¤ò¸ø³«¤·¤Æ¤â¤¤¤¤¤Ç¤¹¤«¡© |
Nun ico esas facita laboro. Me vartas kun kuriozeso la reakti. |
---|
¤¤¤Þ¡¢¤³¤ì¤¬¤½¤Îºî¶È¤Ç¤¹¡£¹¥´ñ¿´¤ò¤â¤Ã¤Æ¡¢¤½¤ÎÈ¿±þ¤òÂԤäƤ¤¤ë¤È¤³¤í¤Ç¤¹¤è¡£ |
Me jus vidis vua mesajo en IDO-CATALÀ-OCCITAN. Me anke vartas! |
---|
¡ÖIDO-CATALÀ-OCCITAN¡×¤ÎÃæ¤Ç¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Î¥á¥Ã¥»¡¼¥¸¤ò¸«¤Ä¤±¤Þ¤·¤¿¡£»ä¤âÂԤäƤ¤¤Þ¤¹¡£ |
Vu darfas uzar vua vorti dum ke altri darfas uzar sua vorti tam longe kam la bazal gramatiko povas restar stabila, ka No? |
---|
´ðËÜʸˡ¤¬°ÂÄê¤òÊݤäƤ¤¤ë¸Â¤ê¡¢Â¾¤Î¿Í㤬¼«Ê¬¤Î¹¥¤¤Êñ¸ì¤ò»È¤Ã¤Æ¤âÎɤ¤Íͤˡ¢¤¢¤Ê¤¿¤¬¼«Ê¬¤Î¹¥¤¤Êñ¸ì¤ò»È¤¦¤Î¤Ï¹½¤¤¤Þ¤»¤ó¤è¤¦¡£¡Ê£Ä£ù£å£òÁ°¤Ç¤¢¤í¤¦¤¬¸å¤Ç¤¢¤í¤¦¤¬¡Ë |
La sufixo « -abas », la vorti « certena », « dolaro », « dubito », « hodie » e « genitori » kontredicas la Kompleta Gramatiko, qua esas nia « bazal gramatiko »¡Ä Ni ne bezonas dialekti, ni bezonas uneso. |
---|
ÀÜÈø¼¡Ö-abas¡×¡¢Ã±¸ì¡Öcertena¡×¡Ödolaro¡×¡Ödubito¡×¡Öhodie¡×¡Ögenitori¡×¤Ï¡¢²æ¤é¤Î´ðËÜʸˡ¡Ö´°Á´Ê¸Ë¡¡×¤ÈÌ·½â¤·¤Æ¤Þ¤¹¡£»äã¤Ë¤Ï¡¢Êý¸À¤ÏɬÍפ¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£É¬ÍפʤΤϺǽé¤Î¤â¤Î¤Ç¤¹¡£ |
Pluse, ti ne esas « mea » vorti. Ti esas la vorti di la Pioniri qui kreis nia linguo. |
---|
ÉÕ¤±²Ã¤¨¤ë¤Ê¤é¡¢¤³¤ì¤Ï¡Ö»ä¤Î¡×¸ì¶ç¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¤Î¤Ç¤¹¡£¤³¤ì¤é¤Ï¡¢²æ¤¬¸À¸ì¤òºî¤Ã¤¿¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Î¸ì¶ç¤Ç¤¹¡£ |
Ho Lala! Me ne opinionas ke la "tota" Kompleta Gramatiko esas la bazal gramatiko di Ido. Dormitat Homerus..... |
---|
¤ª¤ä¤ª¤ä¡£»ä¤Ï¡Ö¤Þ¤Ã¤¿¤¯¡×´°Á´Ê¸Ë¡¤¬¥¤¥É¸ì¤Î´ðËÜʸˡ¤À¤È¤Ï»×¤Ã¤Æ¤¤¤Ê¤¤¤Î¤Ç¤¹¤¬¤Í¡£¹°Ë¡¤âÉ®¤Î¸í¤ê¡Ä¡Ê¤È¸À¤¦¤¸¤ã¤Ê¤¤¤Ç¤¹¤«¡Ë |
Qua esas dialekto dil'Angla, la USAana od la Britaniana? |
---|
±Ñ¸ì¤ÎÊý¸À¤Ã¤Æ¡¢Êƹñ±Ñ¸ì¤ÎÊý¤Ç¤¹¤«¡¢±Ñ¹ñ±Ñ¸ì¤ÎÊý¤Ç¤¹¤«¡©¤É¤Á¤é¤Ç¤¹¤«¡© |
Do quo esas « vua » bazal gramatiko di Ido? Me ne komprenas vua questiono pri l¡ÇAngla. |
---|
¤½¤ì¤¸¤ã¡Ö¤¢¤Ê¤¿¤Î¡×¥¤¥É¸ì¤Î´ðËÜʸˡ¤È¤Ï¤Ê¤ó¤Ç¤¹¤«¡© ¤½¤ì¤Ë¡¢±Ñ¸ì¤Î¤¢¤Ê¤¿¤Î°Õ¸«¤Ï¡¢Íý²ò¤Ç¤¤Þ¤»¤ó¤¬¡£ |
Onu povas trovar multa diferanta vorti en l'Angla di Britania ed USA dum ke l' amaba landani povas bone komprenar su reciproke. |
---|
ξ¹ñ¤Î¹ṉ̃¤¬Áê¸ßÍý²ò¤·¤Æ¤¤¤ë¤±¤ì¤É¤â¡¢±Ñ¹ñ±Ñ¸ì¤ÈÊƸì±Ñ¸ì¤Ç¤Ï¿¤¯¤Î°Û¤Ê¤Ã¤¿Ã±¸ì¤ò»È¤Ã¤Æ¤ª¤ê¤Þ¤¹¡£ |
To diferas, nam exemple la vorto « patrulo » esas « father » en la du lingui, dum ke ula Idisti komplete chanjis la senco di « patro »! Ka tale on vere povas protektar internaciona interkompreno? |
---|
¤½¤ì¤Ï°ã¤¤¤Þ¤¹¡£Î㤨¤Ð¡¢¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤¿¤Á¤Ï¡Öpatro¡×¤È¤¤¤¦°ÕÌ£¤ò´°Á´¤ËÊѤ¨¤Æ¤¤¤ë¤±¤ì¤É¤â¡¢¡Öpatrulo¡ÊÉã¿Æ¡Ë¡×¤Ï¡¢2¤Ä¤Î¸À¸ì¡ÊÊƸì¤È¥Ö¥ê¥Æ¥£¥·¥å¡Ë¤Ç¤Ï¡Öfather¡×¤Ç¤¹¡£ËÜÅö¤Ë¹ñºÝÍý²ò¤ò¼é¤í¤¦¤È¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡© |
Segun me, patrulo esas "masculine father". |
---|
»ä¤¬»×¤¦¤Ë¡¢¡Öpatrulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ¤ÎÉã¡×¤Ç¤¹¡£ |
Do patrino esas "feminin father", ka No? |
---|
¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡Öpatrino¡×¤Ï¡Ö½÷À¤ÎÉã¡×¤Ç¤·¤ç¡£ |
Do, "avulo" signifikus "masculine grandfather", "onklulo" signifikus "masculine uncle", "filiulo" signifikus "mascunline son", "nevulo" signifikus "masculine nephew", "infanto" signifikus "masculine infant", e.c. pro ke la Latina vorto originala por omni esis maskula. |
---|
¤Ç¤¹¤«¤é¡¢¡Öavulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ¤ÎÁÄÉã¡×¤ò°ÕÌ£¤·¡¢¡Öonklulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ¤Î½ÇÉã¡×¡¢¡Öfiliulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ¤Î©»Ò¡×¡¢¡Önevulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ¤Î±ù¡×¡¢¡Öinfanto¡×¤Ï¡ÖÃËÀ¤Î»Ò¤É¤â¡×¤ò°ÕÌ£¤¹¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£¤Ê¤¼¤é¤Ê¡¢¤¹¤Ù¤Æ¤Î¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÎËÜÍè¤Î¸ì¶ç¤Ï¡ÖÃËÀ³Ê¡×¤Ê¤Î¤Ç¤¹¤«¤é¡£ |
Se on volas chanjar patro, on devas chanjar omni, ne nur un. |
---|
¤â¤·¡¢¡Öpatro¡×¤òÊѤ¨¤¿¤¤¤Ê¤é¡¢¤½¤ì¤Ò¤È¤Ä¤Ç¤Ï¤¹¤Þ¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¡£¤¹¤Ù¤Æ¤òÊѤ¨¤Ê¤¯¤Æ¤Ï¤Ê¤é¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£ |
Bebson Hochfeld « Segun vu », yes, ma ne segun la pioniri e segun la « bazal gramatiko » di Ido. |
---|
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤µ¤ó¡¢¡Ö¤¢¤Ê¤¿¤¬»×¤¦¡×¤Ï¤¤¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£¤¿¤À¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥ª¥¢¤¿¤Á¤¬»×¤¦¤Î¤Ç¤â¤Ê¤¯¡¢¥¤¥É¸ì¤Î¡Ö´ðËÜʸˡ¡×¤Ë¤è¤ë¤â¤Î¤Ç¤â¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£ |
Quale William Johnsson lo demontris tre bone (danko), e quale me lo mencionis en mea expliko (sub GENITORI), omna vorti maskula qui venas de la Latina divenis genroneutra. |
---|
¥¦¥£¥ê¥¢¥à¡¦¥¸¥ç¥ó¥½¥ó¤¬¤³¤ì¤ò¤è¤¯ÀâÌÀ¤·¤Æ¤¯¤ì¤¿¤è¤¦¤Ë¡Ê´¶¼Õ¡Ë¡¢»ä¤Ï¤½¤ì¤ò¼«Ê¬¤Ê¤ê¤Ë¡Ê¡Ögenitori¡×¡Ë¤ÇÀâÌÀ¤·¤Þ¤·¤¿¡£¥é¥Æ¥ó¸ìͳÍè¤Î¤¹¤Ù¤Æ¤ÎÃËÀ̾»ì¤Ï¡¢ÃæÀ³Ê¤Ë¤Ê¤Ã¤¿¤Î¤Ç¤¹¡£ |
La nura ecepto esis « viro », ed en 1925 (Beaufront) la vorti « oficiro », « generalo », « notario » e « sacerdoto » esis konsiderata kom exkluzive maskulta, ma to chanjas¡Ä Konseque, « patro » povas esar tam muliero kam viro. |
---|
Í£°ì¤ÎÎã³°¤Ï¡Öviro¡×¤Ç¤¹¡£1925ǯ¡Ê¥Ü¡¼¥Õ¥í¥ó¤Ï¡Ë¡¢Ã±¸ì¡Öficiro¡×¡Ögeneralo¡×¡Önotario¡×¡Ösacerdoto¡×¤Ï¡¢¤â¤Ã¤Ñ¤éÃËÀ¤È¤ß¤Ê¤µ¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤·¤¿¤¬¡¢¤½¤ì¤ÏÊѤ¨¤é¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡Ä¡£¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Öpatro¡×¤Ï¡Öviro¡×¤ÈƱ¤¸¤¯¡Ömuliero¡×¤«¤â¤·¤ì¤Þ¤»¤ó¡£ |
William Johnsson ¡§Ka vu savas ke en la Portugala onu uzas "avo" kun diferanta acenti por amba avulo ed avino? Ka vu vere lernis la Latina? |
---|
¥¦¥£¥ê¥¢¥à¡¦¥¸¥ç¥ó¥½¥ó¤Ø¡¦¥Ý¥ë¥È¥¬¥ë¸ì¤Ç¤Ï¡¢¡Öavulo¡×¡Öavino¡×¤Î¤¿¤á¤Ë¡¢¥¢¥¯¥»¥ó¥È¤Î°Û¤Ê¤Ã¤¿¡Öavo¡×¤È»È¤¤¤Þ¤¹¤±¤É¡¢ÃΤäƤޤ¹¤«¡©µ®Êý¤ÏËÜÅö¤Ë¥é¥Æ¥ó¸ì¤ò½¬¤Ã¤¿¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡© |
No, me ne parolas Portugalana. |
---|
¤¤¤¤¤¨¡¢ÃΤê¤Þ¤»¤ó¡£¥Ü¥¯¤Ï¥Ý¥ë¥È¥¬¥ë¸ì¤òÏ䵤ʤ¤¤Î¤Ç¡£ |
E me ne esas "experto" di Latina. Ma me ya studiis Latina, e me volas parlernor ol uldie. |
---|
¤½¤ì¤Ë¡¢»ä¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¤Î¡ÖÀìÌç²È¡×¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤Ç¤â¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÏÊÙ¶¯¤·¤Æ¤¤¤Þ¤·¤¿¤·¡¢¤¤¤Ä¤«¡¢½¬ÆÀ¤·¤¿¤¤¤È»×¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£ |
Me anke uzis plura vortari Latina por mea explori. |
---|
ÀâÌÀ¤Î¤¿¤á¤ËÊ£¿ô¤Î¥é¥Æ¥ó¸ì¤Îñ¸ì¤ò»È¤¤¤Þ¤·¤¿¡£ |
"avo" venis de Latina "avus" ("us" divenas "o" en Ido), e segun omna vortari esas sole maskula ("avulo"). |
---|
¡Öavo¡×¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öavus¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡Ê¡Öus¡×¤Ï¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öo¡×¤Ë¤Ê¤ê¤Þ¤¹¡Ë¡£¤¹¤Ù¤Æ¤Î¼½ñ¤Ë¤è¤ë¤È¡¢ÃËÀ³Ê¤À¤±¤Ç¤¹¡£ |
La Latina vorto por "avino" esas "avia" (qua divenus "avio" en Ido.) |
---|
¡Öabino¡×¤ËÁêÅö¤¹¤ë¥é¥Æ¥ó¸ì¤Îñ¸ì¤Ï¡¢¡Öavia¡×¤Ç¤¹¡Ê¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öavio¡×¤Ë¤Ê¤ë¤«¤â¡Ë¡£ |
Nu la Portugalana vorto "avô", segun mea exploro, venis de "avus", kande "avó" ne. |
---|
¤È¤³¤í¤Ç¡¢¥Ý¥ë¥È¥¬¥ë¸ì¤Î¡Öavô¡×¤Ï¡¢Ä´¤Ù¤¿¤È¤³¤í¡¢¡Öavus¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£¡Öavó¡×¤Ï¤Ê¤¤¤Ç¤¹¤Í¡£ |
"avó" venis de "avia". To esas l¡Çexpliko di pro quo esas acento diferanta. |
---|
¡Öavó¡×¤Ï¡Öavia¡×¤«¤éͳÍ褷¤Þ¤¹¡£¤½¤ì¤Ï¡¢°Û¤Ê¤ë¥¢¥¯¥»¥ó¥È¤ÎÍýͳ¤ÎÀâÌÀ¤Ç¤¹¡£ |
¡Èfilio¡É venis de ¡Èfilius¡É. La vorto femina esas ¡Èfilia¡É (on povas reklamacar ke ¡Èfilio¡É venis de ¡Èfilia¡É, ma to ne esas vereso segun la logiko di Ido.) |
---|
¡Öfilio¡×¤Ï¡¢¡Öfilius¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£¤³¤Î½÷À³Ê¤Ï¡Öfilia¡×¤Ç¤¹¡£¡Ê¡Öfilio¡×¤Ï¡Öfilia¡×ͳÍè¤À¤È¥¯¥ì¡¼¥à¤ò¤Ä¤±¤ë¤³¤È¤¬¤Ç¤¤Þ¤¹¤¬¡¢¤·¤«¤·¡¢¤³¤ì¤Ï¥¤¥É¸ì¤ÎÏÀÍý¤Ë¤è¤ë¤È¿¿¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£ |
¡Èonklo¡É venis de ¡Èavunculus¡É. La femina vorto esas ¡Èmatertera¡É. |
---|
¡Öonklo¡×¤Ï¡¢¡Öavunculus¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£¤½¤Î½÷À³Ê¤Ï¡Ömatertera¡×¡£ |
¡Èavunculus¡É signifikas speciva ¡Èpatrinal onklulo¡É. |
---|
¡Öavunculus¡×¤Ï¡¢ÆÃÄê¤Ç¤¤ë¡ÖÉãÊý¤Î½ÇÉã¡×¤È¤¤¤¦°ÕÌ£¡£ |
Anke existas ¡Èpatruus¡É (patrulal onklulo) ed ¡Èamita¡É (patrulal onklino). |
---|
¤Þ¤¿¡Öpatruus¡×¡ÊÉãÊý¤Î½ÇÉã¡Ë¤ä¡Öamita¡×¡ÊÉãÊý¤Î¤ª¤Ð¡Ë¤â¤¢¤ê¤Þ¤¹¡£ |
¡Ènevo¡É venis de ¡Ènapos¡É (tra Franciana neveu). |
---|
¡Önevo¡×¡Ê±ù¡Ë¤Ï¡Ê¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Î¡Öneveu¡×·Ðͳ¤Ç¡Ë¡Önapos¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£ |
Ta vorto, ¡Ènepos¡É, esas maskula e femina, ma ol ya uzesis plu multa por ¡Ènevulo¡É kam ¡Ènevino¡É, e pro to divenis la vorto ¡Èneptis¡É qua nur signifikas ¡Ènevino¡É. |
---|
¤³¤Îñ¸ì¡Önepos¡×¤Ï¡¢ÃËÀ³Ê¤Ç¤¢¤ê½÷À³Ê¤Ç¤¹¤¬¡¢¤³¤ì¤Ï¤¹¤Ç¤Ë¡Önevino¡×¤è¤ê¤â¡Önevulo¡×¤È¤·¤Æ¿¤¯»È¤ï¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£¤È¤¤¤¦¤Î¤Ï¡¢¡Önevino¡×¤È¤¤¤¦°ÕÌ£¤À¤±¤Î¡Öneptis¡×¤È¤¤¤¦Ã±¸ì¤«¤éͳÍ褹¤ë¤«¤é¤Ç¤¹¡£ |
Patro ne povas esar tam muliero kam viro. |
---|
¡Öpatro¡×¤Ï¡¢¡Öviro¡×¤È¡Ömuliero¡×¤ÈƱ¤¸¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£ |
Pro ke patrino esas femina patro en la lezbiana familio dum ke matrulo esas maskula matro en la homeosexuala familio, ka No?. |
---|
¡Öpatrino¡×¤Ï¡¢¥ì¥¹¥Ó¥¢¥ó¤Î²ÈÄí¤Ç½÷À¤Î¡ÖÉã¡×¤Ç¤¹¡£°ìÊý¤Ç¡Ömatrulo¡×¤Ï¡¢¥Û¥â¤Î²ÈÄí¤Ç¤Ï¡¢ÃËÀ¤Î¡ÖÊì¡×¤Ç¤¹¤Í¡£ |
No. En familio homeosexuala, esas du patri: sive du patruli, sive du patrini (o matri). |
---|
°ã¤¤¤Þ¤¹¡£¥Û¥â¤Î²ÈÄí¤Ç¤Ï¡¢Æó¿Í¤ÎÉ㤬¤¤¤Þ¤¹¡£Æó¿Í¤ÎÉã¤Ç¤¢¤Ã¤¿¤ê¡¢Æó¿Í¤ÎÊì¤Ç¤¢¤Ã¤¿¤ê¡Ä |
Matro ne esas genroneutra, nam ol ne venas de maskula vorto Latina. |
---|
¡Ömatro¡×¤Ï¡¢ÃæÀ³Ê¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤Ê¤¼¤Ê¤é¡¢¤½¤ì¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÎÃËÀ³Êñ¸ìͳÍè¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¤«¤é¤Ç¤¹¡£ |
Ol esas nur femina. Konseque, « matrulo » e « matrino » havas nula senco logikal. Ultre to, on povas expresar vua ideo per « patrulatra matro », « matratra patrulo », e. c.. |
---|
¤³¤ì¤Ï½÷À³Ê¤À¤±¡£¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Ömatrulo¡×¤È¡Ömatrino¡×¤ÏÏÀÍýŪ¤Ë°ÕÌ£¤ò¤Ê¤·¤Þ¤»¤ó¡£¤½¤ì°Ê³°¤Ë¤â¡Öpatrulatra matro¡×¡Ömatratra patrulo¡×¤òÍѤ¤¤¿¤¢¤Ê¤¿¤Î¹Í¤¨¤òÀâÌÀ¤Ç¤¤Þ¤¹¡£ |
Ho ve! « patrulatra matro », « matratra patrulo », e. c.. esas tro longa. Onun tedas dicar oli. Me preferas mea vorti kurta kam la vua tro logikoza. |
---|
¤¢¤¢¡ª¡Öpatrulatra matro¡×¡Ömatratra patrulo¡×¤Ã¤Æ¡¢Ä¹¤¹¤®¤ë¡£¤¦¤ó¤¶¤ê¤µ¤»¤Á¤ã¤¦¤è¡£»ä¤Ï¡¢¤¢¤Ê¤¿¤ÎÏÀÍýŪ¤Ê¸ì¶ç¤è¤ê¤â¡¢Ã»¤¤¼«Ê¬¤Î¸ì¶ç¤ÎÊý¤¬¤¤¤¤¤Í¡£ |
Vua ideo ipsa esas tedanta. |
---|
¤¢¤Ê¤¿¤Î¹Í¤¨¼«ÂΤ¬¤¦¤ó¤¶¤ê¤À¡£ |
On ne bezonas dicar, kad patrulo esas matratra o kad matro esas patratra. |
---|
¡Öpatrulo¡×¤¬Êì¤ÎÍÍÁꤷ¤Æ¤¤¤ë¡¢¤À¤È¤«¡Ömatro¡×¤¬ÉãÍÍÁê¤Ç¤¢¤ë¤È¤«¡¢¸À¤¦É¬Íפ¬¤Ê¤¤¡£ |
Vu havas tro libera linguo-expresado, ma tro strikta opiniono pri vivosenco. |
---|
¤¢¤Ê¤¿¤Ï¤È¤Æ¤â¼«Í³¤Ê¸À¸ìɽ¸½¤ò¤â¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤¬¡¢À¸¤Êª¤Î°ÕÌ£¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤Ï¸·³Ê¤Ê¸«²ò¤ò»ý¤Ã¤Æ¤¤¤ë¡£ |
En Ido, du patrini (o matri) esas du mulieri, e du patruli esas du viri. Simpla. Logikoza. Kurta. To esas quale Ido funcionas. |
---|
¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡¢Æó¿Í¤ÎÊì¤ÏÆó¿Í¤ÎÀ®¿Í½÷À¤Ç¤¢¤ê¡¢Æó¿Í¤ÎÉã¤ÏÆó¿Í¤ÎÃˤǤ¢¤ë¡£Ã±½ã¤À¤·¡£ÏÀÍýŪ¤À¤·¡¢Ã»¤¤¡£¤³¤ì¤Ï¥¤¥É¸ì¤È¤·¤Æµ¡Ç½¤·¤Æ¤¤¤ë¡£ |
Ka, segun vua ¡Èlogiko¡É, unpatra familio havas un ¡Ègepatro¡É o ¡Ègematro¡É? |
---|
¤¢¤Ê¤¿¤Î¡ÖÏÀÍý¡×¤Ë¤è¤ì¤Ð¡¢¥·¥ó¥°¥ë¡¦¥Õ¥¡¡¼¥¶¡¼²ÈÄí¤Ë¤Ï¡¢°ì¿Í¤Î¡Ögepatro¡×¡Ögematro¡×¤¬¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¤«¡© |
On povas bone expresar su per Ido-ante-Dyer-ala. |
---|
Dyer°ÊÁ°¤Î¥¤¥É¸ì¤òÍѤ¤¤Æ¤¦¤Þ¤¯ÀâÌÀ¤µ¤ì¤Æ¤¤¤ë¡£ |
Tamen, me kredas l'expresebleso nuancoza di Ido, exakte pro ta vorti quin ofras la dicionarii di Dyer. |
---|
¤À¤±¤É¡¢»ä¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤Î¥Ë¥å¥¢¥ó¥¹Ë¤«¤Êɽ¸½Ç½ÎϤϡ¢Dyer¤Î¼½ñ¤¬Ä󶡤·¤¿Ã±¸ì¤Ë¤è¤ë¤â¤Î¤À¤È¡¢»×¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£ |
Me dubas, kad vu komprenas mea opiniono¡Ä Me tote nule kritikas la Ido di Dyer. |
---|
¤¢¤Ê¤¿¤¬¥Ü¥¯¤Î°Õ¸«¤òÍý²ò¤·¤Æ¤¤¤ë¤«¡¢µ¿¤ï¤·¤¤¤Ç¤¹¤Í¡£¥Ü¥¯¤Ï·è¤·¤Æ¡¢¥Ç¥£¥¨¥ë¤Î¥¤¥É¸ì¤òÈãȽ¤·¤Æ¤Ï¤¤¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¡£ |
Fakte, me kredas, ke ol esas la maxim bona e la maxim justa. |
---|
¼ÂºÝ¡¢¥Ç¥£¥¨¥ë¤Î¥¤¥É¸ì¤ÏºÇ¹â¤À¤·¡¢Àµ¤·¤¤¤È»×¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£ |
Tamen, mea listo kritikas la vorti ed elementi quin Idisti—forsan influita da Occidental—chanjis pos la publikigo di la vortari da Dyer. |
---|
¤·¤«¤·¡¢»ä¤Î¥ê¥¹¥È¤Ï¥Ç¥£¥¨¡¼¥ë¤Î¼½ñ¤Î¸ø³«¸å¡¢¡Ê¤ª¤½¤é¤¯¡¢¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Ë±Æ¶Á¤ò¼õ¤±¤¿¡Ë¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤¿¤Á¤¬ÊѤ¨¤¿Ã±¸ì¤ÈÍ×ÁǤòÈãȽ¤·¤¿¤â¤Î¤Ê¤Î¤Ç¤¹¡£ |
Gilles Philippe Morin.- Vu esas justa, la adepti di Occidental esis infiltrita en la rangi dil Idisti e von Wahl deziris kaptar la tota Idistaro. |
---|
¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¡¦¥â¡¼¥ê¥ó¡£·¯¤ÏÀµ¤·¤¤¤è¡£¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Î¿®Êô¼Ô¤é¤Ï¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤ÎÎó¤ÎÃæ¤Ç±Æ¶Á¤ò¼õ¤±¤Æ¡¢¥ô¥©¥ó¡¦¥ï¥Ò¤Ï¤¹¤Ù¤Æ¤Î¥¤¥É¸ì¤ò¹¶Î¬¤·¤¿¤¤¤È˾¤ó¤À¡£ |
Il fine, faliis, ma il tre febligis l'Idistaro. Sen la adepti di Occidental e von Wahl, Ido standus multe plu bone cadie. |
---|
Èà¤Ï¤Ä¤¤¤ËÍî¤Á¤¿¤¬¡¢¤·¤«¤·Èà¤Ï¥¤¥É¸ì¤ò¼å¤á¤Æ¤·¤Þ¤Ã¤¿¡£¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Î¿®Êô¼Ô¤¿¤Á¤È¥ô¥©¥ó¡¦¥ï¥Ò¤¬¤¤¤Ê¤±¤ì¤Ð¡¢º£Æü¡¢¥¤¥É¸ì¤Ï¤â¤Ã¤ÈÎɤ¯¤Ê¤Ã¤Æ¤¤¤¿¤«¤â¤·¤ì¤Ê¤¤¡£ |
Ya! To esas quon me deskovris kande me exploris kurioze la vortaro da Edgar de Wahl: ¡Èdelicie¡É, ¡Èdubitar¡É e ¡Èhodie¡É ne esas Idista vorti. |
---|
ËÜÅö¤Ç¤¹¤Í¡ª¡¡»ä¤¬¥¨¥É¥¬¡¼¡¦¥Ç¡¦¥ï¥Ò¤Ë¤è¤ë¼½ñ¤òÄ´¤Ù¤Æ¤¤¤¿»þ¡¢È¯¸«¤·¤¿¤³¤È¤Ç¤¹¡£¡Ödelicie¡×¡Ödubitar¡×¡Öhodie¡×¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤Îñ¸ì¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¡£ |
Li esas vorti de Occidental. |
---|
¤½¤ì¤é¤Ï¡¢¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Îñ¸ì¤Ê¤ó¤Ç¤¹¤è¡£ |
To esas trista—partikulare kande on komprenas, ke plura Idisti uzas la vorti dil olima enemiko di nia linguo, ke ta enemiko febligis nia linguo, e ke ta Idisti uzas ta vorti fiere! |
---|
Ê£¿ô¤Î¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤¬ÀΤÎŨ¤Îñ¸ì¤ò»È¤¤¡¢¤½¤ÎŨ¤¬²æ¤é¤Î¸À¸ì¤ò¼åÂ⽤µ¤»¡¢¤½¤Î¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤é¤¬ÆÀ°Õ¤Ë¤Ê¤Ã¤Æ¤½¤Îñ¸ì¤ò»È¤¦¡¢¤Ê¤ó¤Æ¤³¤È¤¬¤ï¤«¤Ã¤¿¤é¡¢¤³¤ì¤ÏÂ礤¤Ëͫݵ¤Ê¤³¤È¤À¡£ |
Men ne influas Occidental nek Intellingua pro ke me tote ne konocas oli. |
---|
»ä¤Ï¤½¤ì¤é¤òÁ´¤¯ÃΤé¤Ê¤¤¤Î¤Ç¡¢»ä¤Ï¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤ä¥¤¥ó¥Æ¥ë¥ê¥ó¥°¥¢¤Î±Æ¶Á¤ò¼õ¤±¤Æ¤¤¤Þ¤»¤ó¡£ |
Me konocas nur Ido ed anke Espo. |
---|
»ä¤Ï¥¤¥É¸ì¤È¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤·¤«ÃΤê¤Þ¤»¤ó¡£ |
Ma me odias la vorto "patrino" qua esas tro artifical. |
---|
¤·¤«¤·¡¢¤¢¤Þ¤ê¤Ë¿Í¹©Åª¤¹¤®¤ë¡Öpatrino¡×¤È¤¤¤¦Ã±¸ì¤Ï·ù¤À¡£ |
Me amas la vorto "matro" qua sonas tre naturale por me. |
---|
»ä¤Ë¤È¤Ã¤Æ¼«Á³¤Ëʹ¤³¤¨¤ë¡Ömatro¡×¤¬¹¥¤¤À¡£ |
Patrino for'irez kun Espo ad'irgube ma ne ad'en Idia! |
---|
¡Öpatrino¡×¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¶¦¤Ë¥¤¥É¸ì³¦¤Ç¤Ï¤Ê¤¯¡¢¤É¤³¤«±ó¤¯¤Ø½Ð¤Æ¹Ô¤Ã¤Æ¤¯¤ì¡ª |
« Tro artifical »? Hola! Bonvenez en Ido, la linguo qua havas artificala genro-sistemo. |
---|
¡Ö¤È¤Æ¤â¿Í¹©Åª¤¹¤ë¤®¤ë¡×¤Ã¤Æ¡©¡£¤ª¤ä¤ª¤ä¡£¿Í¹©Åª¤ÊÀ¡¦ÂηϤò»ý¤Ä¸À¸ì¡¢¥¤¥É¸ì¤ò´¿·Þ¤·¤Þ¤·¤ç¤¦¤Í¡£ |
Naturala? No! To ne esas la skopo di la genro-sistemo, e to nultempe esis lua skopo. |
---|
¼«Á³¤Ç¤¹¤Ã¤Æ¡© °ã¤¦¡ª ¤³¤ì¤Ï¡¢À¡¦ÂηϤÎÌÜŪ¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤½¤ì¤Ë¡¢ÌÜŪ¤Ç¤â¤Ê¤«¤Ã¤¿¤Ï¤º¤Ç¤¹¤è¡£ |
Yen citajo da tre respektinda pioniro di Ido, sioro Louis de Beaufront: |
---|
¥¤¥É¸ì¤Îº·É¤¹¤Ù¤¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¡¢¥ë¥¤¡¦¥Ç¡¦¥Ü¡¼¥Õ¥í¥ó»á¤Î¸ÀÍÕ¤ò°úÍѤ·¤Þ¤·¤ç¤¦¡£ |
« Semblas a ni, ke ta sistemo sustenesas da la raciono, e ke ol havas la merito esar tam logikala e simpla kam praktikala. » |
---|
¡Ö¤³¤ì¤ÏÍýÀ¤Ë¤è¤Ã¤Æ»Ù¤¨¤é¤ì¤¿ÂηϤǤ¢¤ê¡¢¼ÂÁ©Åª¤Ç¤¢¤ë¤ÈƱ¤¸¤¯ÏÀÍýŪ¤Ç¤¢¤ê´Ê°×À¤Ç¤¢¤ëÍøÅÀ¤ò¤â¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤È¡¢²æ¡¹¤Ë¤Ï»×¤¨¤ë¡× |
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Genro e Maskulismo. |
---|
¡ÖÀ¤È¥Þ¥¹¥¥å¥ê¥º¥à¤Î²¼¤Î¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¡×¤è¤ê |
Kad me lektas la vorto « naturala »? Kad me? No! Kad vu? Me ne savas, ma me esperas ke ne¡Ä |
---|
»ä¤¬¡Önaturala¡×¤È¤¤¤¦¸ì¶ç¤òÆɤó¤À¤Î¤«¡© »ä¤¬¡© °ã¤¦¡ª ¤¢¤Ê¤¿¤¬¡© »ä¤ÏÃΤé¤Ê¤¤¤¬¡¢¤½¤¦¤Ç¤Ê¤¤¤È»ä¤Ï»×¤¤¤¿¤¤¤Î¤À¤Î¤¬¡Ä¡£ |
La pioniri di Ido nultempe kritikis la feminalo-sistemo di Esperanto. |
---|
¥¤¥É¸ì¤Î¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Ï¡¢¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤Î½÷À³ÊÂηϤò·è¤·¤ÆÈãȽ¤·¤¿¤³¤È¤¬¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¤Ç¤·¤¿¡£ |
Fakte li prizis ol, nam li kopiis ol en Ido. |
---|
¼ÂºÝ¡¢Èà¤é¤Ï¡¢¤½¤ì¤ò¥¤¥É¸ì¤Ë°Ý»ý¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¡¢¹â¤¯É¾²Á¤·¤Æ¤¤¤¿¤Î¤Ç¤¹¡£ |
La nura kozo quon li desprizis esis la maskulalo-sistemo. |
---|
Èà¤é¤¬·Ú»ë¤·¤¿¤Î¤Ï¡¢ÃËÀ³ÊÂηϤÎÊý¤Ç¤·¤¿¡£ |
Li desprizis la maskulismo di Esperanto. |
---|
Èà¤é¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤ÎÃËÀ³ÊÂηϤò·Ú¤ó¤¸¤¿¤Î¤Ç¤¹¡£ |
To esas pro quo la maskula vorti divenis genroneutra, e to esas pro quo on adjuntis la sufixo « -ul- » por la maskula genro. |
---|
¤½¤ì¤¬¡¢ÃËÀ³Ê¤Îñ¸ì¤ÏÀŪ¤ËÃæÀ¤Ë¤Ê¤Ã¤¿Íýͳ¤Ç¤¢¤ê¡¢ÃËÀ³Ê¤ÎÀÜÈø¼¡Ö-ul-¡×¤òÄɲä·¤¿Íýͳ¤Ê¤Î¤Ç¤¹¡£ |
Pri ta nova sistemo, la pioniri konsideris ol kom « racional », « logikal » e « praktikal ». |
---|
¤½¤Î¿·¤·¤¤ÂηϤˤĤ¤¤Æ¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Ï¡¢¡ÖÍýÀŪ¤Ê¡×¡ÖÏÀÍýŪ¤Ê¡×¡Ö¼ÂÁ©Åª¤Ê¡×¤È¹Í¤¨¤Æ¤¤¤Þ¤·¤¿¡£ |
Kad anke « natural »? No! Fakte, yen citaji qui demonstras ke la pioniri refuzis « patro » exkluzive maskula: |
---|
¤½¤ì¤¬¤Þ¤¿¡Ö¼«Á³¤À¡×¤È¡© °ã¤¦¡ª ¼ÂºÝ¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤¬¤â¤Ã¤Ñ¤éÃËÀ³Ê¤Î¡Öpatro¡×¤òµñÀ䤷¤Æ¤¤¤¿¤³¤È¤ò¼¨¤¹Ê¸¤¬¤¢¤ê¤Þ¤¹¡£ |
« (14) Decido 1209, konsequo dil decidi 1089 e 1090. (Progreso, VII, 65 e VI, 212.) |
---|
¡Ö¡Ê£±£´¡Ë·èÄê»ö¹à1209¡¢·èÄê»ö¹à1089¤È1090¤Îµ¢·ë¡£¡Ê¡ÖProgreso¡×»ï»´¬65ÊÇ¡¢º´¬212ÊÇ¡Ë |
— Ti qui prizus la duo : patro, matro (kun exkluzo di patrino) mustas agnoskar, ke se patro esus nur maskula, on ne povus nek darfus dicar gepatri. E same pri frato, kuzo, onklo e. c. » |
---|
¡¼°ìÂФǤ¢¤ë¤³¤È¤òɾ²Á¤¹¤ë¡§¡Öpatro¡×¡Ömatro¡×¡Ê¡Öpatrino¡×¤Î½ü³°¡Ë¤Ï¡¢¤â¤·¡Öpatro¡×¤¬ÃËÀ³Ê¤À¤±¤Ç¤¢¤ë¤Ê¤é¡¢¡Ögepatri¡×¤È¸À¤¦¤³¤È¤â¤Ç¤¤º¡¢¸À¤¦²ÄǽÀ¤â¤Ê¤¤¡¢¤È¤¤¤¦¤³¤È¤òǧ¤á¤Ê¤±¤ì¤Ð¤Ê¤é¤Ê¤¤¡£¡Öfrato¡×¡Ökuzo¡×¡Öonklo¡×¤Ê¤É¤âƱ¤¸¡× |
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Prefixi. |
---|
¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¡¢ÀÜÈø¼¤Î¹àÌܤǡ£ |
« (4) Ni bone remarkez, ke en ica frazo : « La hundo esas la amiko di la homo », nek hundo, nek amiko, nek homo implikas la sexuo, mem en la Franca. |
---|
¡Ê4¡Ë¤è¤¯Î±°Õ¤·¤è¤¦¡£¡ÖLa hundo esas la amiko di la homo¡×¡Ê¤½¤Î¸¤¤Ï¡¢¤½¤Î¿Í¤Îͧã¤À¡Ë¤ÎÃæ¤Ç¤Ï¡¢¡Öhundo¡×¡Öamiko¡×¡Öhomo¡×¤âÀ¤ò°ÕÌ£¤·¤Æ¤¤¤Ê¤¤¡£¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Ç¤µ¤¨¤â¡£ |
Ni remarkez anke, en la Franca, ta stranja fakto : enfant ne implikas sexuo, e père esas maskula, adminime en la singularo! |
---|
¤Þ¤¿Î±°Õ¤¹¤Ù¤·¡£¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Ç¤Ï¡¢¤³¤Î´ñ̯¤Ê»ö¼Â¤ò¡£¡Öenfant¡×¤ÏÀ¤ò´Þ°Õ¤·¤Æ¤¤¤Ê¤¤¡£¡Öpère¡×¤ÏÃËÀ³Ê¡¢¾¯¤Ê¤¯¤È¤âñ¿ô·Á¤Ç¤Ï¡£ |
Nam, en la pluralo, ol kontenas mem la matri, quale homme kontenas la homini : nos pères nous ont appris (nia patri docis ad ni) : l'homme est mortel (la homo esas mortiva). — La Madyara, plu logikoza, donas nula genro a père (patro) nek a frère (frato). » |
---|
¤Ê¤¼¤Ê¤é¡¢Ê£¿ô·Á¤Ç¤Ï¡¢¤½¤ì¤Ï¡Ömatri¡×¤µ¤¨¤â´Þ¤à¡£¡Öhomme¡×¤¬¡Öhomini¡×¤ò´Þ¤ó¤Ç¤¤¤ë¤è¤¦¤Ë¡£¡Önos pères nous ont appris¡×¡ÊÉãÁĤ¿¤Á¤Ï²æ¡¹¤Ë¶µ¤¨¤¿¡Ë¡¢¡Öl'homme est mortel¡×¡Ê¿Í´Ö¤Ï»à¤Ì¤â¤Î¡Ë¡¢¡¼¤â¤Ã¤ÈÏÀÍýŪ¤Ê¥Ï¥ó¥¬¥ê¡¼¸ì¤Ï¡¢Éã¿Æ¡¢·»Äï¤Ë¤âÀ¤Î³Ê¤Ï¤Ê¤¤¡£ |
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Genro e Maskulismo. |
---|
¡¼¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¡¢¡ÖÀ¤È¥Þ¥¹¥¥å¥ê¥º¥à¡×¤Î¹àÌÜ |
« On atencez ico : se patro, frato e. c. esus maskula (homuli), ge-patri e. c. esus absurdajo, nam on ne povas unionar la du sexui, kande existas nur una. » |
---|
¡Ö¤³¤Î¤³¤È¤òα°Õ¤¹¤Ù¤¡£¤â¤·¡¢¡Öpatro¡×¡Öfrato¡×¤Ê¤É¤¬ÃËÀ¤Ê¤é¡¢¡Öge-patri¡×¤Ê¤É¤ÏÉÔ¹çÍý¤Ç¤¢¤ë¡¢¤Ê¤¼¤Ê¤é¡¢¤Ò¤È¤Ä¤·¤«Â¸ºß¤Ê¤¤»þ¡¢2¤Ä¤ÎÀ¤òÅý¹ç¤Ç¤¤Ê¤¤¤«¤é¤À¡× |
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Genro e Maskulismo. |
---|
¡¼¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¼¡¢¡ÖÀ¤È¥Þ¥¹¥¥å¥ê¥º¥à¡× |
Fine, cesez konsiderar omna Esperantisti quale monstri, nam multa kreinti ipsa di nia linguo olim esis Esperantisti! Multa idei e sistemi di Ido venas de Esperanto, e sen Zamenhof, Ido ne existus. |
---|
ºÇ¸å¤Ë¡¢¤¹¤Ù¤Æ¤Î¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤ò²ø½Ã¤Î¤è¤¦¤Ë¤ß¤Ê¤¹¤³¤È¤Ï¤ä¤á¤Æ²¼¤µ¤¤¡£²æ¡¹¤Î¸À¸ì¤Î¿¤¯¤ÎÁϺî¼Ô¤¿¤Á¼«¿È¤Ï¤«¤Ä¤Æ¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤Ç¤¢¤Ã¤¿¤Î¤Ç¤¹¡ª ¥¤¥É¸ì¤Î¿¤¯¤Î¹Í¤¨Êý¤äÂηϤϥ¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤«¤éÍè¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¢¤ê¡¢¥¶¥á¥ó¥Û¥Õ¤¬¤¤¤Ê¤±¤ì¤Ð¡¢¥¤¥É¸ì¤â¸ºß¤·¤Ê¤«¤Ã¤¿¤Ç¤·¤ç¤¦¡£ |
Me dubas ke Espisti havus natural sentimento humana. |
---|
¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È㤬¿Í´Ö¤Î¼«Á³¤Ê´¶¾ð¡Êpatrino ¤ÎÍͤÊñ¸ì¤Ë°ãÏ´¶¤ò´¶¤¸¤ë¡Ë¤ò»ý¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤«µ¿¤¤¤Þ¤¹¤Í¡£ |
- ¥«¥Æ¥´¥ê¡§
- ³ØÌ䡦ʸ·Ï
- Áí¹ç
¥³¥á¥ó¥È¤ò¤«¤¯