¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¸ì¤Î½¤ÀµÈǤȤ·¤Æ³«È¯¤µ¤ì¤¿¿Í¹©¸À¸ì¡¢¹ñºÝÊä½õ¸ì¤Ç¤¹¡£

°Ê²¼¤Îµ­»ö¤Ï¡¢¥«¥Ê¥À¤Î³ØÀ¸¡Ö¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¡¦¥â¥ê¥ó¡×¤¬¸ø³«¥°¥ë¡¼¥×¡ÖIdo¡×¤ËÅê¹Æ¤·¤¿¤â¤Î¤Ç¤¹¡£
¥¤¥É¸ìȯŸ´ü¤ËÀ¸¤Þ¤ì¤¿¸ì×䬡¢ÁðÁÏ´ü¤«¤é¸ºß¤·¤Æ¤¤¤¿¸ì×äȥÀ¥Ö¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ï¡¢É¬Íפʤ¤¤È¼çÄ¥¤·¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¤Ï¡¢¸¶ÅÀ²óµ¢¤ò»Ö¸þ¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡©

¤³¤Î´ó¹Æʸ¤â¤ª¤â¤·¤í¤¤¤Î¤Ç¤¹¤¬¡¢¤½¤ì¤Ë´ó¤»¤é¤ì¤¿¥³¥á¥ó¥È¤â¶½Ì£¿¼¤¤¤â¤Î¤Ç¤¹¡£ÇÈÌæ¤òµ¯¤³¤·¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£

Pro quo me refuzas la Ido pos Dyer.¡ÊDyer¸å¤Î¥¤¥É¸ì¤òµñÈݤ¹¤ëÍýͳ¡Ë

Yen mea motivi pro quo me judikas, ke la reformeti pos Dyer (1924) esas nekoheranta e neutila.
Dyer(1924)¸å¤Î¾®²þÊѤϼóÈø°ì´Ó¤»¤º¡¢ÉÔÊؤÀ¤ÈȽÃǤ·¤¿Íýͳ¤Ï¼¡¤ÎÄ̤ê¤À¡£
Ta chanji neutile desfaciligis mea lernesko di Ido e me esperas, ke la lernonti ne esos misinformata quale me.
¤³¤ÎÊѲ½¤Ï¥¤¥É¸ì¤Î³Ø½¬³«»Ï¤òÉÔÊؤǺ¤Æñ¤Ê¤â¤Î¤Ë¤·¤¿¤Î¤Ç¡¢¤³¤ì¤«¤é³Ø½¬¤¹¤ë¿Í¤¿¤Á¤Ï»ä¤Î¤è¤¦¤Ë¸í¤Ã¤¿¾ðÊó¤ò¼õ¤±¤Ê¤¤¤è¤¦¤Ë´õ˾¤·¤¿¤¤¡£
-AB-
La Idisti ante 1947 povis expresar omna tempi sen bezonar la finalo « -abas ». Ni ne bezonas ol, quale lo explikas la Kompleta Gramatiko detaloza (parto Sufixi, noto 1a).
1947ǯ°ÊÁ°¤Î¥¤¥É¸ìÏüԤé¤Ï¸ìÈø¡Ö-ab-¡×¤ÎɬÍפʤ·¤Ë¤¹¤Ù¤Æ¤Î»þÀ©¤òÀâÌÀ¤¹¤ë¤³¤È¤¬¤Ç¤­¤¿¡£¤½¤ì¤¬KGD¤òÀâÌÀ¤·¤Æ¤¤¤ë¤è¤¦¤Ë¡¢²æ¡¹¤Ë¤ÏɬÍפʤ¤¡£¡ÊÀÜÈø¼­¡¢Ãí1a¡Ë
ABISO
Ni ja havas « abismo », do « abiso » esas simple neutila.
¤¹¤Ç¤Ë¡Öabismo¡×¤È¤¤¤¦Ã±¸ì¤¬¤¢¤ë¤Î¤À¤«¤é¡¢¡Öabiso¡×¤Ïñ½ã¤ËÌò¤ËΩ¤¿¤Ê¤¤¡£
ABSTRAKTA
Ni ja havas « abstraktar », do «abstrakt-ita ». Ta vorto venas de la verbo Latina « abstrahere », do ol esas inherante verbo.
¤¹¤Ç¤Ë¡Öabstraktar¡×¡ÊÃê¾Ý¤¹¤ë¡Ë¤¬¤¢¤ë¤Î¤Ç¡¢¡Öabstrakt-ita¡×¡ÊÃê¾Ý²½¤µ¤ì¤¿¡Ë¤Ç¤¤¤¤¡£¤³¤Î¸ì¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öabstrahere¡×¤«¤éͳÍ褹¤ë¤â¤Î¤Ê¤Î¤Ç¡¢À¸ÍèŪ¤ËÆ°»ì¤Ê¤Î¤Ç¤¢¤ë¡£
La propozo « abstrakta » venas de la vorto Latina « abstractus », qua esas simple la participo pasinta di « abstrahere ».
Äó°Æ¸ì¡Öabstrakta¡×¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öabstractus¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¤³¤Î¥é¥Æ¥ó¸ì¤Ï¡¢¡Öabstrahere¡×¤Î²áµîʬ»ì¤Ë¤¹¤®¤Ê¤¤¡£
Pro to, la verbo superesas l¡Çadjektivo; e « abstraktar » e « abstrakt-ita » esas justa etimologiale.
¤æ¤¨¤Ë¡¢¤³¤ÎÆ°»ì¤Ï¡¢·ÁÍÆ»ì¤Î¾å°Ì¤Ë¤¢¤ë¡£¡Ö abstraktar¡×¤â¡Öabstrakt-ita¡×¤â¡¢¸ì¸»³ØŪ¤ËÀµ¤·¤¤¡£
ALKALDO
Ni ja havas « alkado ». Ta vorto venas del Araba « al-qadi ». La « L » esas neutila e nekorekta de vid-punto etimologial.
¤¹¤Ç¤Ë¡Öalkado¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤Î¸ì¤Ï¥¢¥é¥Ö¸ì¡Öal-qadi¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¤³¤Î¡Öl¡×¤ÏÉÔÍפǡ¢¸ì¸»³ØŪ¤Ë´Ö°ã¤¤¤Ç¤¢¤ë¡£
ARTILERIO
Ni ja havas « artilrio ».
¤¹¤Ç¤Ë¡Öartilrio¡×¤¬¤¢¤ë¡£
Ta vorto venas de la (Olda) Franca « artillerie » en qua on ne pronuncas la unesma « E ».
¤³¤Î¸ì¤Ï¡¢¸Å¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¡Öartillerie¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¤³¤Î¸ì¤ÎºÇ½é¤Î¡Öe¡×¤Ïȯ²»¤·¤Ê¤¤¤Î¤Ç¤¢¤ë¡£
Ni sequez la altra vorto Franca « cavallerie », en qua anke on ne ponuncas la unesma « E », e qua esas « kavalrio » en Ido.
¾¤Î¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¡Öcavallerie¡×¤ËÊ臘¤Ù¤­¡£¤³¤ì¤â¡¢ºÇ½é¤Î¡Öe¡×¤Ïȯ²»¤·¤Ê¤¤¤Î¤Ç¡¢¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Ökavalrio¡×¤Ç¤¢¤ë¡£
Konseque, ni uzez « artilrio » pro kohero fonetikal ed etimologial.
¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢ ²»À¼³ØŪ¤ª¤è¤Ó¸ì¸»³ØŪ¤Ê°ì´ÓÀ­¤«¤é¡¢¡Öartilrio¡×¤ò»È¤¦¤Ù¤­¡£
AUSPICIO
Ni ja havas « auspico ».
¤¹¤Ç¤Ë¡¢¡Öauspico¡×¡ÊÁ°Ãû¡Ë¤¬¤¢¤ë¡£
Ta vorto venas de la Latina « auspicium ».
¤³¤Î¸ì¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öauspicium¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£
La kustumo di la pioniri esis rempasigar la finalo Latina « ium » per la finalo « o » en Ido.
¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Î´·Îã¤Ï¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¸ìÈø¡Öium¡×¤ò¡¢¥¤¥É¸ì¸ìÈø¡Öo¡×¤òÍѤ¤¤Æ¡¢ÃÖ¤­´¹¤¨¤ë¤³¤È¤À¤Ã¤¿¡£
To esas pro quo « chromium » divenis « kromo », pro quo « delicium » divenis « delico », pro quo « delirium » divenis « deliro », pro quo « endocardium » divenis « endokardo », pro quo « equilibrium » divenis « equilibro », pro quo « magnesium » divenis « magnezo », pro quo « prothallium » divenis « protalo », pro quo « rubidium » divenis « rubido », pro quo « ruthenium » divenis « ruteno », pro quo « taedium » divenis « tedo », pro quo « tellurium » divenis « teluro », pro quo « titanium » divenis « titano », pro quo « trapezium » divenis « trapezo », pro quo « uranium » divenis « urano », pro quo « vanadium » divenis « vanado », pro quo « yitterbium » divenis « yiterbo », pro quo « yttrium » divenis « yitro », e. c..

¡Ê¾åµ­¤Îʸ¤òɽ¤Ë¤·¤¿¡Ë
¥é¥Æ¥ó¸ì¥¤¥É¸ì°ÕÌ£
chromiumkromo¡Ú²½¡Û¥¯¥í¡¼¥à
deliciumdelico´¿´î
deliriumdeliroÀº¿ÀºøÍð
endocardiumendokardo¡Ú²ò¡Û¿´ÆâËì
equilibriumequilibro¥Ð¥é¥ó¥¹
magnesiummagnezo¡Ú²½¡Û¥Þ¥°¥Í¥·¥¦¥à
prothalliumprotaloÁ°ÍÕÂÎ
rubidiumrubido¥ë¥Ó¥¸¥¦¥à
rutheniumruteno¥ë¥Æ¥Ë¥¦¥à
taediumtedo·ñÂÕ
telluriumteluro¥Æ¥ë¥ë
titaniumtitano¥Á¥¿¥ó
trapeziumtrapezoÂæ·Á¡¢¤Ö¤é¤ó¤³
uraniumurano¥¦¥é¥Ë¥¦¥à
vanadiumvanado¥Ð¥Ê¥¸¥¦¥à
yitterbiumyiterbo¥¤¥Ã¥Æ¥ë¥Ó¥¦¥à
yttriumyitro¥¤¥È¥ê¥¦¥à
To esas metodo da Zamenhof quan la pioniri konservis.
¤³¤ì¤Ï¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤¬¼õ¤±·Ñ¤¤¤À¡¢¥¶¥á¥ó¥Û¥Õ¤ÎÊýË¡ÏÀ¤Ç¤¢¤ë¡£
Esas partikulara kazi en qua « ium » divenas « io », ma « auspicium », « delicium » e « dubium » ne esas partikulara kazi. Nur « auspico » esas do justa.
¡Öium¡×¤¬¡Öio¡×¤Ë¤Ê¤ëÆÃÊ̤ʻöÎã¤â¤¢¤ë¤¬¡¢¡Öauspicium¡×¡Ödelicium¡×¡Ödubium¡×¤ÏÆüìÎã¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¡£¡Öauspico¡×¤À¤±¤Ï¡¢Àµ¤·¤¤¡£
AVIONO
Ni ja havas « aeroplano », qua esas tote internaciona e tote bona.
¤¹¤Ç¤Ë¡Öaeroplano¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¹ñºÝŪ¤Ç¤¢¤ê¡¢Îɤ¤¤â¤Î¤À¡£
CERTENA
To ofras nulo utila quan « ula » ne povas expresar.
¤³¤ì¤ÏÌò¤ËΩ¤¿¤Ê¤¤¤â¤Î¤À¡£¤¹¤Ç¤Ë¡Öula¡×¤¬¤¢¤ë¡£*1
DELICIO
Ni ja havas « delico », qua venas de la Latina « delicium ». Videz la expliko en AUSPICIO. Nur « delico » esas justa.
¤¹¤Ç¤Ë¡Ödelico¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¡Ödelicium¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£¡Öauspicio¡×¤ÎÀâÌÀ¤ò¸«¤è¡£¡Ödelico¡×¤À¤±¤ÏÀµ¤·¤¤¡£
DICIONARIO
Ni ja havas « vort-aro » e « vorto-libro », e la pioniri nultempe adoptis ta vorto mem se li uzis ta koncepto tre ofte. Pro quo ni bezonus ol nun?
¤¹¤Ç¤Ë¡Övort-aro¡×¤ä¡Övorto-libro¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤½¤ì¤Ë¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤¬ÉÑÈˤˤ³¤Î³µÇ°¤ò»È¤Ã¤¿»þ¤Ç¤µ¤¨¡¢¤³¤Î¸ì¤òºÎÍѤ·¤Ê¤«¤Ã¤¿¡£¤Ê¤¼¤¤¤Þ¡¢¤³¤Î¸ì¤¬É¬ÍפʤΤ«¡©
DINOSAURO
Ni ja havas « dinosaurio », qua venas de la Latina « Dinosauria » e de « saurio » en Ido.
¤¹¤Ç¤Ë¡Ödinosaurio¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¡ÖDinosauria¡×¤È¥¤¥É¸ì¡Ösaurio¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£
Segun la kustumo di la pioniri, la finalo Latina « ia » divenas « io » en Ido.
¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤Î´·Îã¤Ë¤è¤ì¤Ð¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¤Î¸ìÈø¡Öia¡×¤¬¡¢¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öio¡×¤Ë¤Ê¤ë¡£
To esas pro quo « abulia » divenis « abulio », pro quo « aktinia » divenis « aktinio », pro quo « ambrosia » divenis « ambrozio », « amnesia » divenis « amnezio », pro quo « anaemia » divenis « anemio », pro quo « analgesia » divenis « analgezio », pro quo « aphasia » divenis « afazio », pro quo « ataxia » divenis « ataxio », e.c.
¡Ê¾åµ­¤Îʸ¤òɽ¤Ë¤·¤¿¡Ë
¥é¥Æ¥ó¸ì¥¤¥É¸ì°ÕÌ£
abuliaabulio°Õ»Ö·ç˳
aktinia*2aktinio¤¤¤½¤®¤ó¤Á¤ã¤¯Îà
ambrosiaambrozio¡Ú¥®¥ê¥·¥ã¿ÀÏáۥ¢¥ó¥Ö¥í¥·¥¢(¿À¡¹¤Î¿©¤Ùʪ)
amnesiaamnezio·ò˺¾É
anaemiaanemioÉÏ·ì
analgesiaanalgezioÄ˳Ð漺
aphasiaafazio¼º¸ì¾É
ataxiaataxio±¿Æ°¼ºÄ´
Konseque, « dinosaurio » esas tote korekta.
¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Ödinosaurio¡×¤ÏÁ´¤¯Àµ¤·¤¤¡£
DOLARO
Ta monet-uno ne esas en la metrala sistemo; videz en la Kompleta Gramatiko detaloza, parto Propra Nomi, artiklo 18.
¤³¤Î²ßʾñ°Ì¤Ï¥á¡¼¥È¥ëË¡¤ÎÃæ¤Ë¤Ê¤¤¡£¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤ÎÃæ¤Î¡Ö¸Çͭ̾»ì¡×µ­»ö£±£¸¤ò»²¾È¤»¤è¡£
DUBITO
Ni ja havas « dubo ».
¤¹¤Ç¤Ë¡Ödubo¡×¤¬¤¢¤ë¡£
Stando-verbi tala kam « delirar », « equilibrar », « jornar », « pacar », e. c., venas de stando-nomi: « deliro », « equilibro », « jorno », « paco », e. c..
¡Ödelirar¡×¡Öequilibrar¡×¡Öjornar¡×¡Öpacar¡×¤Ê¤É¤Î¤è¤¦¤Ê¾õÂÖÆ°»ì¤Ï¡¢¡Ödeliro¡×¡Öequilibro¡×¡Öjorno¡×¡Öpaco¡×¤Ê¤É¤Î¾õÂÖ̾»ì¤ËͳÍ褷¤Æ¤¤¤ë¡£
Por plusa detali, videz en la Kompleta Gramatiko detaloza, parto Nemediata Derivado, 1a noto.
¾ÜºÙ¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤Ï¡¢¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤Î¡¢¡ÖľÀÜŪ¤ÊÇÉÀ¸¡×¡Ê£±aÃí¡Ë¤ò»²¾È¤»¤è¡£
« Dubito » esas nekorekta nam ol venas de la verbo « dubitare » qua derivesas de la stando-vorto « dubium » e ne de la stando-vorto « dubium » ipsa.
¡Ödubito¡×¤Ï¡¢¡Ê¾õÂÖ¸ì¡Ödumium¡×¼«ÂΤ«¤é¤Ç¤Ï¤Ê¤¯¡Ë¾õÂÖ¸ì¡Ödubium¡×¤«¤éÇÉÀ¸¤·¤¿Æ°»ì¡Ödubitare¡×¤ËͳÍ褹¤ë¤Î¤ÇÀµ¤·¤¯¤Ê¤¤¡£
Sualatere, « dubo » esas tote justa.
¼«¤é¤Ë´Ø¤·¤Æ¡¢¡Ödudo¡×¤ÏÀµ¤·¤¤¡£
EMO
Ni ja havas « skopo ».
¤¹¤Ç¤Ë¡Öskopo¡×¡ÊÌÜŪ¡¢¥´¡¼¥ë¡Ë¤¬¤¢¤ë¡£
EMPLASTRO
La antea defini di « plastro » e di « gipso » esas tote korekta.
¡Öplastro¡×¡Ê¹ÑºÞ¡Ë¤È¡Ögipso¡×¡Ê¥®¥×¥¹¡Ë¤ÎÁ°¤ÎÄêµÁ¤¬Àµ¤·¤¤¡£
GENITORI
Ni ja havas « genit-inti », qua havas la sam origino etimologial e la sama senco logikala.
¤¹¤Ç¤Ë¡Ögenit-inti¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤½¤ì¤Ï¡¢¸ì¸»³ØŪ¤Ë¤âƱ¤¸¤À¤·¡¢ÏÀÍýŪ¤Ë°ÕÌ£¤âƱ¤¸¤À¡£
Ultre to, « ge-patri » tote respektas la metodo di la pioniri en qua on uzas la maskula vorto Latina kom origino di la genroneutra vorto en Ido.
¤Ê¤ª¡¢¡Öge-patri¡×¤Ï¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤ÎÊýË¡¤òº½Å¤·¤Æ¤¤¤ë¡£¤½¤ÎÊýË¡ÏÀ¤Ç¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤ÎÀ­ÅªÃæÀ­¤Îµ¯¸»¤È¤·¤Æ¡¢¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÎÃËÀ­³Ê¤Î¸ì¤ò¤Ä¤«¤Ã¤Æ¤¤¤¿¤Î¤Ç¤¢¤ë¡£
: « avo » de « avus », « onklo » de « avunculus », « filio » de « filius », « frato » de « frater », « patro » de « pater », e.c..
¥é¥Æ¥ó¸ì¥¤¥É¸ì°ÕÌ£
avusavoÁÄÉãÊì
avunculusonklo½ÇÉã¤Þ¤¿¤Ï½ÇÊì
filiusfilio©»Ò¤Þ¤¿¤Ï̼
fraterfrato·»Äï¤Þ¤¿¤Ï»ÐËå
paterpatroÉã¤Þ¤¿¤ÏÊì
HOLA
Ol nultempe esis sinonimo di « saluto »¡Ä
¤³¤ì¤Ï¡¢¡Ösaluto¡×¤ÎƱµÁ¸ì¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¡£
HODIE
Ni ja havas « ca-die », qua signifikas lo sama kam « hodie » segun la Kompleta Gramatiko detaloza.
¤¹¤Ç¤Ë¡¢¡Öca-die¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¡¢¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤Ë¤è¤ë¤È¡¢¡Öhodie¡×¤ÈƱ¤¸°ÕÌ£¤Ç¤¢¤ë¡£
« Ho- » kom sufixo esas anke neutila, nam ol havas la sama senco kam « ca- ».
ÀÜƬ¼­¤È¤·¤Æ¤Î¡Öho-¡×¤Ï¡¢¡Öca-¡×¤ÈƱ¤¸°ÕÌ£¤Ê¤Î¤Ç¡¢Ìò¤ËΩ¤¿¤Ê¤¤¡£
MILIETO
Ni ja havas « milyeto », qua venas de la Franca « millet ».
¤¹¤Ç¤Ë¡Ömilyeto¡×¤¬¤¢¤ë¡£¤³¤ì¤Ï¡¢¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¡Ömillet¡×¤ËͳÍ褹¤ë¡£
La pioniri transkribis ta Franca « ill » fonetikale : « ily ». Konseque, ni havas anke « malyoto » de « maillot ».
¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Ï¡¢¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Î¡Öill¡×¤ò²»À¼³ØŪ¤Ë¡Öily¡×¤Èžµ­¤·¤¿¡£¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Ömaillot¡×¤«¤é¡Ömalyoto¡×¤âͳÍ褷¤Æ¤¤¤ë¡£
En la sama metodo, la Franca « gn » divenis « ny » en Ido : « konyako », « onyono », « ponyeto », « vinyeto », e.c..
ƱÍͤˡ¢¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Î¡Ögn¡×¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öny¡×¤Ë¤Ê¤ë¡£¡Ökonyako¡×¡Öonyono¡×¡Öponyeto¡×¡Övinyeto¡×¤Ê¤É¡£
Stranje, nulu remplasigis « malyoto » per « malioto »¡Ä
´ñ̯¤Ê¤³¤È¤Ë¡¢¤À¤ì¤â¡Ömalioto¡×¤òÍѤ¤¤Æ¡Ömalyoto¡×¤ËÃÖ¤­´¹¤¨¤Ê¤«¤Ã¤¿¡£
PLASTRO
La antea defini di « plastro » e di « gipso » esas tote korekta.
¡Öplastro¡×¤È¡Ögipso¡×¤ÎÄêµÁ¤Ï¡¢¤Þ¤Ã¤¿¤¯Àµ¤·¤¤¡£
RET-SITUO
Unesme, Dyer nultempe skribas « t-s » nam ol esas evitinda pro konflikto kun « c », do : « reto-situo ».
¤Þ¤ºÂè°ì¤Ë¡¢¥Ç¥£¥¨¥ë¤Ï¡Öc¡×¤È¤Îº®Æ±¤ò¤µ¤±¤ë¤¿¤á¤Ë¡Öt-s¡×¤ò·è¤·¤Æ»È¤ï¤Ê¤«¤Ã¤¿¡£¤Ç¤¢¤ë¤«¤é¡Öreto-situo¡×¤È¤¹¤Ù¤­¡£
Duesme, « situo » esas ago ma la Angla « site » esas kozo.
ÂèÆó¤Ë¡¢¡Ösituo¡×¤Ï¹Ô°Ù¤Ç¤¢¤ë¤¬¡¢±Ñ¸ì¤Î¡Ösite¡×¤Ï¡¢Êª»ö¤Ç¤¢¤ë¡£
Konseque, la korekta traduko esas « reto-loko » plu juste kam « reto-situo ».
½¾¤Ã¤Æ¡¢Àµ¤·¤¤ËÝÌõ¤Ï¡Öreto-situo¡×¤è¤ê¤â¡¢¡Öreto-loko¡×¤ÎÊý¤¬¤è¤êÀµ³Î¤Ç¤¢¤ë¡£
SEKRETARIATO
Nu, ni ja havas « sekretari-erio » e « sekretari-eyo » (quale « komisari-eyo », qua ne esas « komisariato »)¡Ä
¤¹¤Ç¤Ë¡Ösekretari-erio¡×¤È¡Ösekretari-eyo¡×¤¬¤¢¤ë¡Ê¡Ökomisari-eyo¡×¤ÈƱ¤¸¡£¤³¤ì¤Ï¡Ökomisariato¡×¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¡Ë
TANDEM
Ni ja havas « fine », quale uzata en la Kompleta Gramatiko detaloza e konsilata da Dyer.
¤¹¤Ç¤Ë¡Öfine¡×¤¬¤¢¤ë¡£¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¤ÎÃæ¤Ç»È¤ï¤ì¤Æ¤¤¤ë¤è¤¦¤Ë¡£¤Þ¤¿¥Ç¥£¥¨¥ë¤â¾©Î夷¤Æ¤¤¤ë¡£

¡ÖDyer¸å¤Î¥¤¥É¸ì¤òµñÈݤ¹¤ëÍýͳ¡×¤Ø¤Î¥³¥á¥ó¥È


Jean Martignon
Omnakaze, la Idisti uzas Ido segun lia propra deziri.
¤¹¤Ù¤Æ¤Î¾ì¹ç¡¢¥¤¥É¸ìÏüԤé¤Ï¼«Ê¬¼«¿È¤ÎÍ×˾¤Ë½¾¤Ã¤Æ¥¤¥É¸ì¤ò»È¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
Do vua kritiki hike havas poka chanci egardesar.
¤Ç¤¹¤«¤é¡¢¤³¤³¤Ç¤Î¤¢¤Ê¤¿¤ÎÈãȽ¤Ï¡¢¹Í褵¤ì¤ëµ¡²ñ¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤¹¤è¡£
Esas evidenta ke vu es fresha Idisto venante de Esperanto.
¤¢¤Ê¤¿¤¬¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤«¤é¤ä¤Ã¤ÆÍ褿¿·Á¯¤Ê¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤Ç¤¢¤ë¤³¤È¤ÏÌÀ¤é¤«¤Ç¤¹¡£
Me konsilas a vu, tamen, okupesar pri literaturo (per apta tradukuri) ed helpar per vua artikli e konsili la revuo PROGRESO, olqua esas la vetrino dil Idomovado e dil Idolinguo.
¤·¤«¤·¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Ë¡¢Å¬ÀÚ¤ÊËÝÌõ¤òÍѤ¤¤¿Ê¸³Ø¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤ÎÁÇÍÜ¡¢¥¤¥É¸ì±¿Æ°¤È¥¤¥É¸ì¤Î¸«ËܤȤʤäƤ¤¤ë¡Ö¥×¥í¥°¥ì¡¼¥½¡×»ï¤ò¤¢¤Ê¤¿¤Îµ­»ö¤ä½õ¸À¤Ç»Ù±ç¤¹¤ë¤³¤È¤ò¤ª¤¹¤¹¤á¤·¤¿¤¤¡£
Vua hikea remarki esus tre utila en ca revuo, nam quankam me facas (rare) kelka noviguri, me esas fundamentale stabilisto.
»ä¤Ï¤¤¤¯¤Ä¤«¤Î³×¿·¤ò¹Ô¤Ã¤Æ¤­¤¿¤±¤ì¤É¤âº¬ËÜŪ¤ËÊݼé¼çµÁ¼Ô¤Ç¤¢¤ë¤Î¤Ç¡¢¤³¤³¤Ç¤Î¤¢¤Ê¤¿¤Î½ê¸«¤Ï¡¢¤³¤Î»¨»ï¤ÎÃæ¤Ç¡¢¤È¤Æ¤âÌòΩ¤Ä¤«¤â¤·¤ì¤Þ¤»¤ó¡£
La Idisti tre bezonas ke ulu inteligenta e savoza quale vu esas dicez a li vua saja paroli, nam esas sat multa foluli en l'Idomovado, qui volas facar irgakuste reformi abrakadabranta e diskutar senfine pri oli.
¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤é¤Ï¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Î¤è¤¦¤ÊÃÎŪ¤Ç¸­¤¤¿Í¤¬¼«Ê¬¤¿¤Á¤ËÍøȯ¤Êʪ¸À¤¤¤òÏ䷤Ƥ¯¤ì¤ë¤³¤È¤òɬÍפȤ·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£¤È¤¤¤¦¤Î¤Ï¥¤¥É¸ì±¿Æ°¤Ë¤ª¤¤¤Æ¡¢Â¿¤¯¤Î̵ËŤÊÏ¢Ã椬¤¤¤ë¤«¤é¤Ç¤¹¡£Èà¤é¤Ï¡¢¥¢¥Ö¥é¥«¥¿¥Ö¥é¤È¤¤¤¦¼öʸ¤ò¸À¤¦¤è¤¦¤Ê²þ³×¤ä½ª¤ï¤ê¤Ê¤­µÄÏÀ¤ò¤·¤¿¤¤¤È»×¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£
Me esus tre kontenta se altra persono skribus la sama kozi kam me, olim.
»ä¤Ï¡¢¤«¤Ä¤Æ»ä¤ÈƱ¤¸¤³¤È¤ò½ñ¤¤¤Æ¤¤¤¿¿Í´Ö¤¬¤¤¤¿¤é¡¢Ëþ­¤·¤Æ¤·¤¿¤«¤â¤·¤ì¤Þ¤»¤ó¡£
Esus tre interesanta vidar la respondi.
ÊÖÅú¤ò¸«¤ë¤Î¤¬¤È¤Æ¤â³Ú¤·¤ß¤Ç¤¹¡£
Me avertas vu ke kelka personi povus havar histeriika reakti.
²¿¿Í¤«¤Î¿Í´Ö¤¬¥Ò¥¹¥Æ¥ê¥Ã¥¯¤ÊÈ¿±þ¤ò¸«¤»¤ë¤«¤â¤·¤ì¤Ê¤¤¤È¡¢·Ù¹ð¤·¤Æ¤ª¤­¤Þ¤¹¡£
Gilles-Philippe Morin
Me nultempe lernis Esperanto. Pro quo vu kredas to?
¥Ü¥¯¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤ò³Ø¤ó¤À¤³¤È¤¬¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤Ê¤¼¤½¤¦»×¤Ã¤¿¤Î¤«¤Ê¡©
Jean Martignon
Pro ke vu esas stabilisto e ke la Esperantisti esas ferma stabilisti.
¤¢¤Ê¤¿¤¬°ÂÄê¼çµÁ¼Ô¤Ç¤¢¤ê¡¢¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤¿¤Á¤Ï³Î¸Ç¤Ê°ÂÄê¼çµÁ¼Ô¤Ç¤¢¤ë¤«¤é¤Ç¤¹¡£
Gilles-Philippe Morin
Me ne konkordas kun vu pri la stabilismo dil Esperantisti.
¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤Î°ÂÄê¼çµÁ¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤Ï¡¢¤¢¤Ê¤¿¤È¤Ï°Õ¸«¤¬°ã¤¤¤Þ¤¹¡£
Multa Esperantisti uzas la ¡Èx-sistemo¡É vice la ¡Èh-sistemo¡É, li chanjis ula vorti (¡Èglikozo¡É divenis ¡Èglukozo¡É), li adoptis vorti de Ido (¡Èhospitalo¡É inter altri) ed uli mem kreis maskula sufixo quale en Ido (-ich).
¿¤¯¤Î¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤Ï¡¢£è¥·¥¹¥Æ¥à¤ÎÂå¤ï¤ê¤Ë¡¢X¥·¥¹¥Æ¥à¤ò»È¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£Èà¤é¤Ï¤¢¤ëñ¸ì¡Ê¡Öglikozo¡×¤¬¡Öglukozo¡×¤Ë¤Ê¤Ã¤¿¡Ë¤òÊѤ¨¤¿¤ê¡¢¥¤¥É¸ì¤«¤é¤Îñ¸ì¤ò¼õ¤±Æþ¤ì¤¿¤ê¡Ê¡Öhospitalo¡×¡Ë¡¢¥¤¥É¸ì¤Î¤è¤¦¤ÊÃËÀ­ÀÜÈø¼­¤À¤òºî¤Ã¤¿¿Í¤â¤¤¤Þ¤¹¡£
Yes, esas ula ¡ÈFundamentistoj¡É en la socio di Esperanto, ma reale li esas nur kelka personi meze di reformista kaoso.
¤½¤¦¤Ç¤¹¤Í¡£¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¼Ò²ñ¤Ë¤Ï¡¢¡Öº¬ËܼçµÁ¼Ô¤¿¤Á¡×¤¬¤¤¤Þ¤¹¤¬¡¢¼ÂºÝ¤Î¤È¤³¤í¡¢¤«¤ì¤é¤Ï²þ³×¼çµÁ¼Ô¤Î¥«¥ª¥¹¤ÎÃæ¤Ç¤Ï¡¢¤ï¤º¤«¤·¤«¤¤¤Þ¤»¤ó¡£
Jean Martignon
Kad me povus publikigar vua mesajo che la forumo Idista ICO ?
¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤Î¥Õ¥©¡¼¥é¥à¡ÖIDO¡×¤Ç¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Î¥á¥Ã¥»¡¼¥¸¤ò¸ø³«¤·¤Æ¤â¤¤¤¤¤Ç¤¹¤«¡©
Gilles-Philippe Morin
Yes! Certe. Danko!
¤â¤Á¤í¤ó¡¢¤¤¤¤¤Ç¤¹¤è¡£¤¢¤ê¤¬¤È¤¦¡£
Jean Martignon
Danko e me joyas.
¤¢¤ê¤¬¤È¤¦¡¢¤¦¤ì¤·¤¤¤Ç¤¹¤Í¡£
Jean Martignon
Nun ico esas facita laboro. Me vartas kun kuriozeso la reakti.
¤¤¤Þ¡¢¤³¤ì¤¬¤½¤Îºî¶È¤Ç¤¹¡£¹¥´ñ¿´¤ò¤â¤Ã¤Æ¡¢¤½¤ÎÈ¿±þ¤òÂԤäƤ¤¤ë¤È¤³¤í¤Ç¤¹¤è¡£
Gilles-Philippe Morin
Me jus vidis vua mesajo en IDO-CATALÀ-OCCITAN. Me anke vartas!
¡ÖIDO-CATALÀ-OCCITAN¡×¤ÎÃæ¤Ç¡¢¤¢¤Ê¤¿¤Î¥á¥Ã¥»¡¼¥¸¤ò¸«¤Ä¤±¤Þ¤·¤¿¡£»ä¤âÂԤäƤ¤¤Þ¤¹¡£


Bebson Hochfeld
Vu darfas uzar vua vorti dum ke altri darfas uzar sua vorti tam longe kam la bazal gramatiko povas restar stabila, ka No?
´ðËÜʸˡ¤¬°ÂÄê¤òÊݤäƤ¤¤ë¸Â¤ê¡¢Â¾¤Î¿Í㤬¼«Ê¬¤Î¹¥¤­¤Êñ¸ì¤ò»È¤Ã¤Æ¤âÎɤ¤Íͤˡ¢¤¢¤Ê¤¿¤¬¼«Ê¬¤Î¹¥¤­¤Êñ¸ì¤ò»È¤¦¤Î¤Ï¹½¤¤¤Þ¤»¤ó¤è¤¦¡£¡Ê£Ä£ù£å£òÁ°¤Ç¤¢¤í¤¦¤¬¸å¤Ç¤¢¤í¤¦¤¬¡Ë
Gilles-Philippe Morin
La sufixo « -abas », la vorti « certena », « dolaro », « dubito », « hodie » e « genitori » kontredicas la Kompleta Gramatiko, qua esas nia « bazal gramatiko »¡Ä Ni ne bezonas dialekti, ni bezonas uneso.
ÀÜÈø¼­¡Ö-abas¡×¡¢Ã±¸ì¡Öcertena¡×¡Ödolaro¡×¡Ödubito¡×¡Öhodie¡×¡Ögenitori¡×¤Ï¡¢²æ¤é¤Î´ðËÜʸˡ¡Ö´°Á´Ê¸Ë¡¡×¤ÈÌ·½â¤·¤Æ¤Þ¤¹¡£»äã¤Ë¤Ï¡¢Êý¸À¤ÏɬÍפ¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£É¬ÍפʤΤϺǽé¤Î¤â¤Î¤Ç¤¹¡£
Gilles-Philippe Morin
Pluse, ti ne esas « mea » vorti. Ti esas la vorti di la Pioniri qui kreis nia linguo.
ÉÕ¤±²Ã¤¨¤ë¤Ê¤é¡¢¤³¤ì¤Ï¡Ö»ä¤Î¡×¸ì¶ç¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¤Î¤Ç¤¹¡£¤³¤ì¤é¤Ï¡¢²æ¤¬¸À¸ì¤òºî¤Ã¤¿¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Î¸ì¶ç¤Ç¤¹¡£
Bebson Hochfeld
Ho Lala! Me ne opinionas ke la "tota" Kompleta Gramatiko esas la bazal gramatiko di Ido. Dormitat Homerus.....
¤ª¤ä¤ª¤ä¡£»ä¤Ï¡Ö¤Þ¤Ã¤¿¤¯¡×´°Á´Ê¸Ë¡¤¬¥¤¥É¸ì¤Î´ðËÜʸˡ¤À¤È¤Ï»×¤Ã¤Æ¤¤¤Ê¤¤¤Î¤Ç¤¹¤¬¤Í¡£¹°Ë¡¤âÉ®¤Î¸í¤ê¡Ä¡Ê¤È¸À¤¦¤¸¤ã¤Ê¤¤¤Ç¤¹¤«¡Ë
Bebson Hochfeld
Qua esas dialekto dil'Angla, la USAana od la Britaniana?
±Ñ¸ì¤ÎÊý¸À¤Ã¤Æ¡¢Êƹñ±Ñ¸ì¤ÎÊý¤Ç¤¹¤«¡¢±Ñ¹ñ±Ñ¸ì¤ÎÊý¤Ç¤¹¤«¡©¤É¤Á¤é¤Ç¤¹¤«¡©
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤Î¥Á¥ã¥Á¥ã¡§¸À¸ì¤ÎÃæ¤Ç¤É¤Á¤é¤¬Êý¸À¤«¤ò·è¤á¤ë¤Î¤Ï¥Ê¥«¥Ê¥«Æñ¤·¤¤¤Î¤Ç¤¹¤è¡£
Gilles-Philippe Morin
Do quo esas « vua » bazal gramatiko di Ido? Me ne komprenas vua questiono pri l¡ÇAngla.
¤½¤ì¤¸¤ã¡Ö¤¢¤Ê¤¿¤Î¡×¥¤¥É¸ì¤Î´ðËÜʸˡ¤È¤Ï¤Ê¤ó¤Ç¤¹¤«¡© ¤½¤ì¤Ë¡¢±Ñ¸ì¤Î¤¢¤Ê¤¿¤Î°Õ¸«¤Ï¡¢Íý²ò¤Ç¤­¤Þ¤»¤ó¤¬¡£


Bebson Hochfeld
Onu povas trovar multa diferanta vorti en l'Angla di Britania ed USA dum ke l' amaba landani povas bone komprenar su reciproke.
ξ¹ñ¤Î¹ṉ̃¤¬Áê¸ßÍý²ò¤·¤Æ¤¤¤ë¤±¤ì¤É¤â¡¢±Ñ¹ñ±Ñ¸ì¤ÈÊƸì±Ñ¸ì¤Ç¤Ï¿¤¯¤Î°Û¤Ê¤Ã¤¿Ã±¸ì¤ò»È¤Ã¤Æ¤ª¤ê¤Þ¤¹¡£
Gilles-Philippe Morin
To diferas, nam exemple la vorto « patrulo » esas « father » en la du lingui, dum ke ula Idisti komplete chanjis la senco di « patro »! Ka tale on vere povas protektar internaciona interkompreno?
¤½¤ì¤Ï°ã¤¤¤Þ¤¹¡£Î㤨¤Ð¡¢¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤¿¤Á¤Ï¡Öpatro¡×¤È¤¤¤¦°ÕÌ£¤ò´°Á´¤ËÊѤ¨¤Æ¤¤¤ë¤±¤ì¤É¤â¡¢¡Öpatrulo¡ÊÉã¿Æ¡Ë¡×¤Ï¡¢2¤Ä¤Î¸À¸ì¡ÊÊƸì¤È¥Ö¥ê¥Æ¥£¥·¥å¡Ë¤Ç¤Ï¡Öfather¡×¤Ç¤¹¡£ËÜÅö¤Ë¹ñºÝÍý²ò¤ò¼é¤í¤¦¤È¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡©
Bebson Hochfeld
Segun me, patrulo esas "masculine father".
»ä¤¬»×¤¦¤Ë¡¢¡Öpatrulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ­¤ÎÉã¡×¤Ç¤¹¡£
Do patrino esas "feminin father", ka No?
¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡Öpatrino¡×¤Ï¡Ö½÷À­¤ÎÉã¡×¤Ç¤·¤ç¡£
William Johnsson
Do, "avulo" signifikus "masculine grandfather", "onklulo" signifikus "masculine uncle", "filiulo" signifikus "mascunline son", "nevulo" signifikus "masculine nephew", "infanto" signifikus "masculine infant", e.c. pro ke la Latina vorto originala por omni esis maskula.
¤Ç¤¹¤«¤é¡¢¡Öavulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ­¤ÎÁÄÉã¡×¤ò°ÕÌ£¤·¡¢¡Öonklulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ­¤Î½ÇÉã¡×¡¢¡Öfiliulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ­¤Î©»Ò¡×¡¢¡Önevulo¡×¤Ï¡ÖÃËÀ­¤Î±ù¡×¡¢¡Öinfanto¡×¤Ï¡ÖÃËÀ­¤Î»Ò¤É¤â¡×¤ò°ÕÌ£¤¹¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£¤Ê¤¼¤é¤Ê¡¢¤¹¤Ù¤Æ¤Î¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÎËÜÍè¤Î¸ì¶ç¤Ï¡ÖÃËÀ­³Ê¡×¤Ê¤Î¤Ç¤¹¤«¤é¡£
Se on volas chanjar patro, on devas chanjar omni, ne nur un.
¤â¤·¡¢¡Öpatro¡×¤òÊѤ¨¤¿¤¤¤Ê¤é¡¢¤½¤ì¤Ò¤È¤Ä¤Ç¤Ï¤¹¤Þ¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¡£¤¹¤Ù¤Æ¤òÊѤ¨¤Ê¤¯¤Æ¤Ï¤Ê¤é¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£
Gilles-Philippe Morin
Bebson Hochfeld « Segun vu », yes, ma ne segun la pioniri e segun la « bazal gramatiko » di Ido.
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤µ¤ó¡¢¡Ö¤¢¤Ê¤¿¤¬»×¤¦¡×¤Ï¤¤¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£¤¿¤À¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥ª¥¢¤¿¤Á¤¬»×¤¦¤Î¤Ç¤â¤Ê¤¯¡¢¥¤¥É¸ì¤Î¡Ö´ðËÜʸˡ¡×¤Ë¤è¤ë¤â¤Î¤Ç¤â¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£
Quale William Johnsson lo demontris tre bone (danko), e quale me lo mencionis en mea expliko (sub GENITORI), omna vorti maskula qui venas de la Latina divenis genroneutra.
¥¦¥£¥ê¥¢¥à¡¦¥¸¥ç¥ó¥½¥ó¤¬¤³¤ì¤ò¤è¤¯ÀâÌÀ¤·¤Æ¤¯¤ì¤¿¤è¤¦¤Ë¡Ê´¶¼Õ¡Ë¡¢»ä¤Ï¤½¤ì¤ò¼«Ê¬¤Ê¤ê¤Ë¡Ê¡Ögenitori¡×¡Ë¤ÇÀâÌÀ¤·¤Þ¤·¤¿¡£¥é¥Æ¥ó¸ìͳÍè¤Î¤¹¤Ù¤Æ¤ÎÃËÀ­Ì¾»ì¤Ï¡¢ÃæÀ­³Ê¤Ë¤Ê¤Ã¤¿¤Î¤Ç¤¹¡£
La nura ecepto esis « viro », ed en 1925 (Beaufront) la vorti « oficiro », « generalo », « notario » e « sacerdoto » esis konsiderata kom exkluzive maskulta, ma to chanjas¡Ä Konseque, « patro » povas esar tam muliero kam viro.
Í£°ì¤ÎÎã³°¤Ï¡Öviro¡×¤Ç¤¹¡£1925ǯ¡Ê¥Ü¡¼¥Õ¥í¥ó¤Ï¡Ë¡¢Ã±¸ì¡Öficiro¡×¡Ögeneralo¡×¡Önotario¡×¡Ösacerdoto¡×¤Ï¡¢¤â¤Ã¤Ñ¤éÃËÀ­¤È¤ß¤Ê¤µ¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤·¤¿¤¬¡¢¤½¤ì¤ÏÊѤ¨¤é¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡Ä¡£¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Öpatro¡×¤Ï¡Öviro¡×¤ÈƱ¤¸¤¯¡Ömuliero¡×¤«¤â¤·¤ì¤Þ¤»¤ó¡£


Bebson Hochfeld
William Johnsson ¡§Ka vu savas ke en la Portugala onu uzas "avo" kun diferanta acenti por amba avulo ed avino? Ka vu vere lernis la Latina?
¥¦¥£¥ê¥¢¥à¡¦¥¸¥ç¥ó¥½¥ó¤Ø¡¦¥Ý¥ë¥È¥¬¥ë¸ì¤Ç¤Ï¡¢¡Öavulo¡×¡Öavino¡×¤Î¤¿¤á¤Ë¡¢¥¢¥¯¥»¥ó¥È¤Î°Û¤Ê¤Ã¤¿¡Öavo¡×¤È»È¤¤¤Þ¤¹¤±¤É¡¢ÃΤäƤޤ¹¤«¡©µ®Êý¤ÏËÜÅö¤Ë¥é¥Æ¥ó¸ì¤ò½¬¤Ã¤¿¤Î¤Ç¤·¤ç¤¦¤«¡©
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤Î¥Á¥ã¥Á¥ã¡§¥é¥Æ¥ó¸ì¸ìº¬¤Î av ¤Ï¶¦ÄÌÀ­¤Ê¤Î¤Ç¤¹¡£¤·¤«¤· patr ¤ÏÌÀ¤é¤«¤ËÃËÀ­¤Ê¤ó¤Ç¤¹¤Í¡£¤³¤³¤Î½ê¤¬¥é¥Æ¥ó¸ì¤ò½¬¤Ã¤¿¤È¸À¤Ã¤Æ¤¤¤ëÀ¾²¤¿Í¤Ë¤âÎɤ¯Íý²ò¤Ç¤­¤Æ¤¤¤Ê¤¤¿Í¤¬Â¿¤¤¤ó¤Ç¤¹¤è¡£
William Johnsson
No, me ne parolas Portugalana.
¤¤¤¤¤¨¡¢ÃΤê¤Þ¤»¤ó¡£¥Ü¥¯¤Ï¥Ý¥ë¥È¥¬¥ë¸ì¤òÏ䵤ʤ¤¤Î¤Ç¡£
E me ne esas "experto" di Latina. Ma me ya studiis Latina, e me volas parlernor ol uldie.
¤½¤ì¤Ë¡¢»ä¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¤Î¡ÖÀìÌç²È¡×¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤Ç¤â¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÏÊÙ¶¯¤·¤Æ¤¤¤Þ¤·¤¿¤·¡¢¤¤¤Ä¤«¡¢½¬ÆÀ¤·¤¿¤¤¤È»×¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
Me anke uzis plura vortari Latina por mea explori.
ÀâÌÀ¤Î¤¿¤á¤ËÊ£¿ô¤Î¥é¥Æ¥ó¸ì¤Îñ¸ì¤ò»È¤¤¤Þ¤·¤¿¡£
"avo" venis de Latina "avus" ("us" divenas "o" en Ido), e segun omna vortari esas sole maskula ("avulo").
¡Öavo¡×¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¡Öavus¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡Ê¡Öus¡×¤Ï¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öo¡×¤Ë¤Ê¤ê¤Þ¤¹¡Ë¡£¤¹¤Ù¤Æ¤Î¼­½ñ¤Ë¤è¤ë¤È¡¢ÃËÀ­³Ê¤À¤±¤Ç¤¹¡£
La Latina vorto por "avino" esas "avia" (qua divenus "avio" en Ido.)
¡Öabino¡×¤ËÁêÅö¤¹¤ë¥é¥Æ¥ó¸ì¤Îñ¸ì¤Ï¡¢¡Öavia¡×¤Ç¤¹¡Ê¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡Öavio¡×¤Ë¤Ê¤ë¤«¤â¡Ë¡£
Nu la Portugalana vorto "avô", segun mea exploro, venis de "avus", kande "avó" ne.
¤È¤³¤í¤Ç¡¢¥Ý¥ë¥È¥¬¥ë¸ì¤Î¡Öavô¡×¤Ï¡¢Ä´¤Ù¤¿¤È¤³¤í¡¢¡Öavus¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£¡Öavó¡×¤Ï¤Ê¤¤¤Ç¤¹¤Í¡£
"avó" venis de "avia". To esas l¡Çexpliko di pro quo esas acento diferanta.
¡Öavó¡×¤Ï¡Öavia¡×¤«¤éͳÍ褷¤Þ¤¹¡£¤½¤ì¤Ï¡¢°Û¤Ê¤ë¥¢¥¯¥»¥ó¥È¤ÎÍýͳ¤ÎÀâÌÀ¤Ç¤¹¡£
¡Èfilio¡É venis de ¡Èfilius¡É. La vorto femina esas ¡Èfilia¡É (on povas reklamacar ke ¡Èfilio¡É venis de ¡Èfilia¡É, ma to ne esas vereso segun la logiko di Ido.)
¡Öfilio¡×¤Ï¡¢¡Öfilius¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£¤³¤Î½÷À­³Ê¤Ï¡Öfilia¡×¤Ç¤¹¡£¡Ê¡Öfilio¡×¤Ï¡Öfilia¡×ͳÍè¤À¤È¥¯¥ì¡¼¥à¤ò¤Ä¤±¤ë¤³¤È¤¬¤Ç¤­¤Þ¤¹¤¬¡¢¤·¤«¤·¡¢¤³¤ì¤Ï¥¤¥É¸ì¤ÎÏÀÍý¤Ë¤è¤ë¤È¿¿¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£
¡Èonklo¡É venis de ¡Èavunculus¡É. La femina vorto esas ¡Èmatertera¡É.
¡Öonklo¡×¤Ï¡¢¡Öavunculus¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£¤½¤Î½÷À­³Ê¤Ï¡Ömatertera¡×¡£
¡Èavunculus¡É signifikas speciva ¡Èpatrinal onklulo¡É.
¡Öavunculus¡×¤Ï¡¢ÆÃÄê¤Ç¤­¤ë¡ÖÉãÊý¤Î½ÇÉã¡×¤È¤¤¤¦°ÕÌ£¡£
Anke existas ¡Èpatruus¡É (patrulal onklulo) ed ¡Èamita¡É (patrulal onklino).
¤Þ¤¿¡Öpatruus¡×¡ÊÉãÊý¤Î½ÇÉã¡Ë¤ä¡Öamita¡×¡ÊÉãÊý¤Î¤ª¤Ð¡Ë¤â¤¢¤ê¤Þ¤¹¡£
¡Ènevo¡É venis de ¡Ènapos¡É (tra Franciana neveu).
¡Önevo¡×¡Ê±ù¡Ë¤Ï¡Ê¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Î¡Öneveu¡×·Ðͳ¤Ç¡Ë¡Önapos¡×ͳÍè¤Ç¤¹¡£
Ta vorto, ¡Ènepos¡É, esas maskula e femina, ma ol ya uzesis plu multa por ¡Ènevulo¡É kam ¡Ènevino¡É, e pro to divenis la vorto ¡Èneptis¡É qua nur signifikas ¡Ènevino¡É.
¤³¤Îñ¸ì¡Önepos¡×¤Ï¡¢ÃËÀ­³Ê¤Ç¤¢¤ê½÷À­³Ê¤Ç¤¹¤¬¡¢¤³¤ì¤Ï¤¹¤Ç¤Ë¡Önevino¡×¤è¤ê¤â¡Önevulo¡×¤È¤·¤Æ¿¤¯»È¤ï¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£¤È¤¤¤¦¤Î¤Ï¡¢¡Önevino¡×¤È¤¤¤¦°ÕÌ£¤À¤±¤Î¡Öneptis¡×¤È¤¤¤¦Ã±¸ì¤«¤éͳÍ褹¤ë¤«¤é¤Ç¤¹¡£

Bebson Hochfeld
Patro ne povas esar tam muliero kam viro.
¡Öpatro¡×¤Ï¡¢¡Öviro¡×¤È¡Ömuliero¡×¤ÈƱ¤¸¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£
Pro ke patrino esas femina patro en la lezbiana familio dum ke matrulo esas maskula matro en la homeosexuala familio, ka No?.
¡Öpatrino¡×¤Ï¡¢¥ì¥¹¥Ó¥¢¥ó¤Î²ÈÄí¤Ç½÷À­¤Î¡ÖÉã¡×¤Ç¤¹¡£°ìÊý¤Ç¡Ömatrulo¡×¤Ï¡¢¥Û¥â¤Î²ÈÄí¤Ç¤Ï¡¢ÃËÀ­¤Î¡ÖÊì¡×¤Ç¤¹¤Í¡£
Gilles-Philippe Morin
No. En familio homeosexuala, esas du patri: sive du patruli, sive du patrini (o matri).
°ã¤¤¤Þ¤¹¡£¥Û¥â¤Î²ÈÄí¤Ç¤Ï¡¢Æó¿Í¤ÎÉ㤬¤¤¤Þ¤¹¡£Æó¿Í¤ÎÉã¤Ç¤¢¤Ã¤¿¤ê¡¢Æó¿Í¤ÎÊì¤Ç¤¢¤Ã¤¿¤ê¡Ä
Matro ne esas genroneutra, nam ol ne venas de maskula vorto Latina.
¡Ömatro¡×¤Ï¡¢ÃæÀ­³Ê¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤Ê¤¼¤Ê¤é¡¢¤½¤ì¤Ï¥é¥Æ¥ó¸ì¤ÎÃËÀ­³Êñ¸ìͳÍè¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¤«¤é¤Ç¤¹¡£
Ol esas nur femina. Konseque, « matrulo » e « matrino » havas nula senco logikal. Ultre to, on povas expresar vua ideo per « patrulatra matro », « matratra patrulo », e. c..
¤³¤ì¤Ï½÷À­³Ê¤À¤±¡£¤·¤¿¤¬¤Ã¤Æ¡¢¡Ömatrulo¡×¤È¡Ömatrino¡×¤ÏÏÀÍýŪ¤Ë°ÕÌ£¤ò¤Ê¤·¤Þ¤»¤ó¡£¤½¤ì°Ê³°¤Ë¤â¡Öpatrulatra matro¡×¡Ömatratra patrulo¡×¤òÍѤ¤¤¿¤¢¤Ê¤¿¤Î¹Í¤¨¤òÀâÌÀ¤Ç¤­¤Þ¤¹¡£
Bebson Hochfeld
Ho ve! « patrulatra matro », « matratra patrulo », e. c.. esas tro longa. Onun tedas dicar oli. Me preferas mea vorti kurta kam la vua tro logikoza.
¤¢¤¢¡ª¡Öpatrulatra matro¡×¡Ömatratra patrulo¡×¤Ã¤Æ¡¢Ä¹¤¹¤®¤ë¡£¤¦¤ó¤¶¤ê¤µ¤»¤Á¤ã¤¦¤è¡£»ä¤Ï¡¢¤¢¤Ê¤¿¤ÎÏÀÍýŪ¤Ê¸ì¶ç¤è¤ê¤â¡¢Ã»¤¤¼«Ê¬¤Î¸ì¶ç¤ÎÊý¤¬¤¤¤¤¤Í¡£
Gilles-Philippe Morin
Vua ideo ipsa esas tedanta.
¤¢¤Ê¤¿¤Î¹Í¤¨¼«ÂΤ¬¤¦¤ó¤¶¤ê¤À¡£
On ne bezonas dicar, kad patrulo esas matratra o kad matro esas patratra.
¡Öpatrulo¡×¤¬Êì¤ÎÍÍÁꤷ¤Æ¤¤¤ë¡¢¤À¤È¤«¡Ömatro¡×¤¬ÉãÍÍÁê¤Ç¤¢¤ë¤È¤«¡¢¸À¤¦É¬Íפ¬¤Ê¤¤¡£
Vu havas tro libera linguo-expresado, ma tro strikta opiniono pri vivosenco.
¤¢¤Ê¤¿¤Ï¤È¤Æ¤â¼«Í³¤Ê¸À¸ìɽ¸½¤ò¤â¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤¬¡¢À¸¤­Êª¤Î°ÕÌ£¤Ë¤Ä¤¤¤Æ¤Ï¸·³Ê¤Ê¸«²ò¤ò»ý¤Ã¤Æ¤¤¤ë¡£
En Ido, du patrini (o matri) esas du mulieri, e du patruli esas du viri. Simpla. Logikoza. Kurta. To esas quale Ido funcionas.
¥¤¥É¸ì¤Ç¤Ï¡¢Æó¿Í¤ÎÊì¤ÏÆó¿Í¤ÎÀ®¿Í½÷À­¤Ç¤¢¤ê¡¢Æó¿Í¤ÎÉã¤ÏÆó¿Í¤ÎÃˤǤ¢¤ë¡£Ã±½ã¤À¤·¡£ÏÀÍýŪ¤À¤·¡¢Ã»¤¤¡£¤³¤ì¤Ï¥¤¥É¸ì¤È¤·¤Æµ¡Ç½¤·¤Æ¤¤¤ë¡£
Gilles-Philippe Morin
Ka, segun vua ¡Èlogiko¡É, unpatra familio havas un ¡Ègepatro¡É o ¡Ègematro¡É?
¤¢¤Ê¤¿¤Î¡ÖÏÀÍý¡×¤Ë¤è¤ì¤Ð¡¢¥·¥ó¥°¥ë¡¦¥Õ¥¡¡¼¥¶¡¼²ÈÄí¤Ë¤Ï¡¢°ì¿Í¤Î¡Ögepatro¡×¡Ögematro¡×¤¬¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¤«¡©
¥Ù¥Ö¥½¥ó¤Î¥Á¥ã¥Á¥ã¡§¶¦ÄÌÀ­¤Îñ¸ì¤ËÀÜƬ¼­ge- ¤òÉղ乤ë¤È¡¢Î¾Êý¤ÎÀ­¤ò´Þ¤àñ¸ì¤Ë¤Ê¤ë¤Î¤Ç¤¹¤¬¡¢Í½¤áÀ­¤¬¸ÇÄꤵ¤ì¤Æ¤¤¤ë¸ÀÍդˤÏÀÜƬ¼­ge- ¤òÉղ乤ë»ö¤Ï¤Ç¤­¤Þ¤»¤ó¡£¤³¤ó¤Ê»ö¤âÃΤé¤Ê¤¤¿Í¤ÈÏÀÁ褹¤ë¤Î¤ÏÈò¤±¤¿¤¤¤Ç¤¹¤è¤Í¡£


Hans Stuifbergen
On povas bone expresar su per Ido-ante-Dyer-ala.
Dyer°ÊÁ°¤Î¥¤¥É¸ì¤òÍѤ¤¤Æ¤¦¤Þ¤¯ÀâÌÀ¤µ¤ì¤Æ¤¤¤ë¡£
Tamen, me kredas l'expresebleso nuancoza di Ido, exakte pro ta vorti quin ofras la dicionarii di Dyer.
¤À¤±¤É¡¢»ä¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤Î¥Ë¥å¥¢¥ó¥¹Ë­¤«¤Êɽ¸½Ç½ÎϤϡ¢Dyer¤Î¼­½ñ¤¬Ä󶡤·¤¿Ã±¸ì¤Ë¤è¤ë¤â¤Î¤À¤È¡¢»×¤Ã¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£
Gilles-Philippe Morin
Me dubas, kad vu komprenas mea opiniono¡Ä Me tote nule kritikas la Ido di Dyer.
¤¢¤Ê¤¿¤¬¥Ü¥¯¤Î°Õ¸«¤òÍý²ò¤·¤Æ¤¤¤ë¤«¡¢µ¿¤ï¤·¤¤¤Ç¤¹¤Í¡£¥Ü¥¯¤Ï·è¤·¤Æ¡¢¥Ç¥£¥¨¥ë¤Î¥¤¥É¸ì¤òÈãȽ¤·¤Æ¤Ï¤¤¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¡£
Fakte, me kredas, ke ol esas la maxim bona e la maxim justa.
¼ÂºÝ¡¢¥Ç¥£¥¨¥ë¤Î¥¤¥É¸ì¤ÏºÇ¹â¤À¤·¡¢Àµ¤·¤¤¤È»×¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¹¡£
Tamen, mea listo kritikas la vorti ed elementi quin Idisti—forsan influita da Occidental—chanjis pos la publikigo di la vortari da Dyer.
¤·¤«¤·¡¢»ä¤Î¥ê¥¹¥È¤Ï¥Ç¥£¥¨¡¼¥ë¤Î¼­½ñ¤Î¸ø³«¸å¡¢¡Ê¤ª¤½¤é¤¯¡¢¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Ë±Æ¶Á¤ò¼õ¤±¤¿¡Ë¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤¿¤Á¤¬ÊѤ¨¤¿Ã±¸ì¤ÈÍ×ÁǤòÈãȽ¤·¤¿¤â¤Î¤Ê¤Î¤Ç¤¹¡£
Jean Martignon
Gilles Philippe Morin.- Vu esas justa, la adepti di Occidental esis infiltrita en la rangi dil Idisti e von Wahl deziris kaptar la tota Idistaro.
¥¸¥ë¡¦¥Õ¥£¥ê¥Ã¥×¡¦¥â¡¼¥ê¥ó¡£·¯¤ÏÀµ¤·¤¤¤è¡£¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Î¿®Êô¼Ô¤é¤Ï¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤ÎÎó¤ÎÃæ¤Ç±Æ¶Á¤ò¼õ¤±¤Æ¡¢¥ô¥©¥ó¡¦¥ï¥Ò¤Ï¤¹¤Ù¤Æ¤Î¥¤¥É¸ì¤ò¹¶Î¬¤·¤¿¤¤¤È˾¤ó¤À¡£
Il fine, faliis, ma il tre febligis l'Idistaro. Sen la adepti di Occidental e von Wahl, Ido standus multe plu bone cadie.
Èà¤Ï¤Ä¤¤¤ËÍî¤Á¤¿¤¬¡¢¤·¤«¤·Èà¤Ï¥¤¥É¸ì¤ò¼å¤á¤Æ¤·¤Þ¤Ã¤¿¡£¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Î¿®Êô¼Ô¤¿¤Á¤È¥ô¥©¥ó¡¦¥ï¥Ò¤¬¤¤¤Ê¤±¤ì¤Ð¡¢º£Æü¡¢¥¤¥É¸ì¤Ï¤â¤Ã¤ÈÎɤ¯¤Ê¤Ã¤Æ¤¤¤¿¤«¤â¤·¤ì¤Ê¤¤¡£
Gilles-Philippe Morin
Ya! To esas quon me deskovris kande me exploris kurioze la vortaro da Edgar de Wahl: ¡Èdelicie¡É, ¡Èdubitar¡É e ¡Èhodie¡É ne esas Idista vorti.
ËÜÅö¤Ç¤¹¤Í¡ª¡¡»ä¤¬¥¨¥É¥¬¡¼¡¦¥Ç¡¦¥ï¥Ò¤Ë¤è¤ë¼­½ñ¤òÄ´¤Ù¤Æ¤¤¤¿»þ¡¢È¯¸«¤·¤¿¤³¤È¤Ç¤¹¡£¡Ödelicie¡×¡Ödubitar¡×¡Öhodie¡×¤Ï¡¢¥¤¥É¸ì¤Îñ¸ì¤Ç¤Ï¤Ê¤¤¤ó¤Ç¤¹¡£
Li esas vorti de Occidental.
¤½¤ì¤é¤Ï¡¢¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤Îñ¸ì¤Ê¤ó¤Ç¤¹¤è¡£
To esas trista—partikulare kande on komprenas, ke plura Idisti uzas la vorti dil olima enemiko di nia linguo, ke ta enemiko febligis nia linguo, e ke ta Idisti uzas ta vorti fiere!
Ê£¿ô¤Î¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤¬ÀΤÎŨ¤Îñ¸ì¤ò»È¤¤¡¢¤½¤ÎŨ¤¬²æ¤é¤Î¸À¸ì¤ò¼åÂ⽤µ¤»¡¢¤½¤Î¥¤¥Ç¥£¥¹¥È¤é¤¬ÆÀ°Õ¤Ë¤Ê¤Ã¤Æ¤½¤Îñ¸ì¤ò»È¤¦¡¢¤Ê¤ó¤Æ¤³¤È¤¬¤ï¤«¤Ã¤¿¤é¡¢¤³¤ì¤ÏÂ礤¤Ëͫݵ¤Ê¤³¤È¤À¡£


Bebson Hochfeld
Men ne influas Occidental nek Intellingua pro ke me tote ne konocas oli.
»ä¤Ï¤½¤ì¤é¤òÁ´¤¯ÃΤé¤Ê¤¤¤Î¤Ç¡¢»ä¤Ï¥ª¥¯¥·¥Ç¥ó¥¿¥ë¤ä¥¤¥ó¥Æ¥ë¥ê¥ó¥°¥¢¤Î±Æ¶Á¤ò¼õ¤±¤Æ¤¤¤Þ¤»¤ó¡£
Me konocas nur Ido ed anke Espo.
»ä¤Ï¥¤¥É¸ì¤È¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤·¤«ÃΤê¤Þ¤»¤ó¡£
Ma me odias la vorto "patrino" qua esas tro artifical.
¤·¤«¤·¡¢¤¢¤Þ¤ê¤Ë¿Í¹©Åª¤¹¤®¤ë¡Öpatrino¡×¤È¤¤¤¦Ã±¸ì¤Ï·ù¤À¡£
Me amas la vorto "matro" qua sonas tre naturale por me.
»ä¤Ë¤È¤Ã¤Æ¼«Á³¤Ëʹ¤³¤¨¤ë¡Ömatro¡×¤¬¹¥¤­¤À¡£
Patrino for'irez kun Espo ad'irgube ma ne ad'en Idia!
¡Öpatrino¡×¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¶¦¤Ë¥¤¥É¸ì³¦¤Ç¤Ï¤Ê¤¯¡¢¤É¤³¤«±ó¤¯¤Ø½Ð¤Æ¹Ô¤Ã¤Æ¤¯¤ì¡ª
Gilles-Philippe Morin
« Tro artifical »? Hola! Bonvenez en Ido, la linguo qua havas artificala genro-sistemo.
¡Ö¤È¤Æ¤â¿Í¹©Åª¤¹¤ë¤®¤ë¡×¤Ã¤Æ¡©¡£¤ª¤ä¤ª¤ä¡£¿Í¹©Åª¤ÊÀ­¡¦ÂηϤò»ý¤Ä¸À¸ì¡¢¥¤¥É¸ì¤ò´¿·Þ¤·¤Þ¤·¤ç¤¦¤Í¡£
Naturala? No! To ne esas la skopo di la genro-sistemo, e to nultempe esis lua skopo.
¼«Á³¤Ç¤¹¤Ã¤Æ¡© °ã¤¦¡ª ¤³¤ì¤Ï¡¢À­¡¦ÂηϤÎÌÜŪ¤Ç¤Ï¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¡£¤½¤ì¤Ë¡¢ÌÜŪ¤Ç¤â¤Ê¤«¤Ã¤¿¤Ï¤º¤Ç¤¹¤è¡£
Yen citajo da tre respektinda pioniro di Ido, sioro Louis de Beaufront:
¥¤¥É¸ì¤Îº·É¤¹¤Ù¤­¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¡¢¥ë¥¤¡¦¥Ç¡¦¥Ü¡¼¥Õ¥í¥ó»á¤Î¸ÀÍÕ¤ò°úÍѤ·¤Þ¤·¤ç¤¦¡£
« Semblas a ni, ke ta sistemo sustenesas da la raciono, e ke ol havas la merito esar tam logikala e simpla kam praktikala. »
¡Ö¤³¤ì¤ÏÍýÀ­¤Ë¤è¤Ã¤Æ»Ù¤¨¤é¤ì¤¿ÂηϤǤ¢¤ê¡¢¼ÂÁ©Åª¤Ç¤¢¤ë¤ÈƱ¤¸¤¯ÏÀÍýŪ¤Ç¤¢¤ê´Ê°×À­¤Ç¤¢¤ëÍøÅÀ¤ò¤â¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤È¡¢²æ¡¹¤Ë¤Ï»×¤¨¤ë¡×
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Genro e Maskulismo.
¡ÖÀ­¤È¥Þ¥¹¥­¥å¥ê¥º¥à¤Î²¼¤Î¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¡×¤è¤ê
Kad me lektas la vorto « naturala »? Kad me? No! Kad vu? Me ne savas, ma me esperas ke ne¡Ä
»ä¤¬¡Önaturala¡×¤È¤¤¤¦¸ì¶ç¤òÆɤó¤À¤Î¤«¡© »ä¤¬¡© °ã¤¦¡ª ¤¢¤Ê¤¿¤¬¡© »ä¤ÏÃΤé¤Ê¤¤¤¬¡¢¤½¤¦¤Ç¤Ê¤¤¤È»ä¤Ï»×¤¤¤¿¤¤¤Î¤À¤Î¤¬¡Ä¡£
La pioniri di Ido nultempe kritikis la feminalo-sistemo di Esperanto.
¥¤¥É¸ì¤Î¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Ï¡¢¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤Î½÷À­³ÊÂηϤò·è¤·¤ÆÈãȽ¤·¤¿¤³¤È¤¬¤¢¤ê¤Þ¤»¤ó¤Ç¤·¤¿¡£
Fakte li prizis ol, nam li kopiis ol en Ido.
¼ÂºÝ¡¢Èà¤é¤Ï¡¢¤½¤ì¤ò¥¤¥É¸ì¤Ë°Ý»ý¤·¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¡¢¹â¤¯É¾²Á¤·¤Æ¤¤¤¿¤Î¤Ç¤¹¡£
La nura kozo quon li desprizis esis la maskulalo-sistemo.
Èà¤é¤¬·Ú»ë¤·¤¿¤Î¤Ï¡¢ÃËÀ­³ÊÂηϤÎÊý¤Ç¤·¤¿¡£
Li desprizis la maskulismo di Esperanto.
Èà¤é¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤ÎÃËÀ­³ÊÂηϤò·Ú¤ó¤¸¤¿¤Î¤Ç¤¹¡£
To esas pro quo la maskula vorti divenis genroneutra, e to esas pro quo on adjuntis la sufixo « -ul- » por la maskula genro.
¤½¤ì¤¬¡¢ÃËÀ­³Ê¤Îñ¸ì¤ÏÀ­Åª¤ËÃæÀ­¤Ë¤Ê¤Ã¤¿Íýͳ¤Ç¤¢¤ê¡¢ÃËÀ­³Ê¤ÎÀÜÈø¼­¡Ö-ul-¡×¤òÄɲä·¤¿Íýͳ¤Ê¤Î¤Ç¤¹¡£
Pri ta nova sistemo, la pioniri konsideris ol kom « racional », « logikal » e « praktikal ».
¤½¤Î¿·¤·¤¤ÂηϤˤĤ¤¤Æ¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤Ï¡¢¡ÖÍýÀ­Åª¤Ê¡×¡ÖÏÀÍýŪ¤Ê¡×¡Ö¼ÂÁ©Åª¤Ê¡×¤È¹Í¤¨¤Æ¤¤¤Þ¤·¤¿¡£
Kad anke « natural »? No! Fakte, yen citaji qui demonstras ke la pioniri refuzis « patro » exkluzive maskula:
¤½¤ì¤¬¤Þ¤¿¡Ö¼«Á³¤À¡×¤È¡© °ã¤¦¡ª ¼ÂºÝ¡¢¥Ñ¥¤¥ª¥Ë¥¢¤¿¤Á¤¬¤â¤Ã¤Ñ¤éÃËÀ­³Ê¤Î¡Öpatro¡×¤òµñÀ䤷¤Æ¤¤¤¿¤³¤È¤ò¼¨¤¹Ê¸¤¬¤¢¤ê¤Þ¤¹¡£
« (14) Decido 1209, konsequo dil decidi 1089 e 1090. (Progreso, VII, 65 e VI, 212.)
¡Ö¡Ê£±£´¡Ë·èÄê»ö¹à1209¡¢·èÄê»ö¹à1089¤È1090¤Îµ¢·ë¡£¡Ê¡ÖProgreso¡×»ï­»´¬65ÊÇ¡¢­º´¬212ÊÇ¡Ë
— Ti qui prizus la duo : patro, matro (kun exkluzo di patrino) mustas agnoskar, ke se patro esus nur maskula, on ne povus nek darfus dicar gepatri. E same pri frato, kuzo, onklo e. c. »
¡¼°ìÂФǤ¢¤ë¤³¤È¤òɾ²Á¤¹¤ë¡§¡Öpatro¡×¡Ömatro¡×¡Ê¡Öpatrino¡×¤Î½ü³°¡Ë¤Ï¡¢¤â¤·¡Öpatro¡×¤¬ÃËÀ­³Ê¤À¤±¤Ç¤¢¤ë¤Ê¤é¡¢¡Ögepatri¡×¤È¸À¤¦¤³¤È¤â¤Ç¤­¤º¡¢¸À¤¦²ÄǽÀ­¤â¤Ê¤¤¡¢¤È¤¤¤¦¤³¤È¤òǧ¤á¤Ê¤±¤ì¤Ð¤Ê¤é¤Ê¤¤¡£¡Öfrato¡×¡Ökuzo¡×¡Öonklo¡×¤Ê¤É¤âƱ¤¸¡×
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Prefixi.
¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¡¢ÀÜÈø¼­¤Î¹àÌܤǡ£
« (4) Ni bone remarkez, ke en ica frazo : « La hundo esas la amiko di la homo », nek hundo, nek amiko, nek homo implikas la sexuo, mem en la Franca.
¡Ê4¡Ë¤è¤¯Î±°Õ¤·¤è¤¦¡£¡ÖLa hundo esas la amiko di la homo¡×¡Ê¤½¤Î¸¤¤Ï¡¢¤½¤Î¿Í¤Îͧã¤À¡Ë¤ÎÃæ¤Ç¤Ï¡¢¡Öhundo¡×¡Öamiko¡×¡Öhomo¡×¤âÀ­¤ò°ÕÌ£¤·¤Æ¤¤¤Ê¤¤¡£¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Ç¤µ¤¨¤â¡£
Ni remarkez anke, en la Franca, ta stranja fakto : enfant ne implikas sexuo, e père esas maskula, adminime en la singularo!
¤Þ¤¿Î±°Õ¤¹¤Ù¤·¡£¥Õ¥é¥ó¥¹¸ì¤Ç¤Ï¡¢¤³¤Î´ñ̯¤Ê»ö¼Â¤ò¡£¡Öenfant¡×¤ÏÀ­¤ò´Þ°Õ¤·¤Æ¤¤¤Ê¤¤¡£¡Öpère¡×¤ÏÃËÀ­³Ê¡¢¾¯¤Ê¤¯¤È¤âñ¿ô·Á¤Ç¤Ï¡£
Nam, en la pluralo, ol kontenas mem la matri, quale homme kontenas la homini : nos pères nous ont appris (nia patri docis ad ni) : l'homme est mortel (la homo esas mortiva). — La Madyara, plu logikoza, donas nula genro a père (patro) nek a frère (frato). »
¤Ê¤¼¤Ê¤é¡¢Ê£¿ô·Á¤Ç¤Ï¡¢¤½¤ì¤Ï¡Ömatri¡×¤µ¤¨¤â´Þ¤à¡£¡Öhomme¡×¤¬¡Öhomini¡×¤ò´Þ¤ó¤Ç¤¤¤ë¤è¤¦¤Ë¡£¡Önos pères nous ont appris¡×¡ÊÉãÁĤ¿¤Á¤Ï²æ¡¹¤Ë¶µ¤¨¤¿¡Ë¡¢¡Öl'homme est mortel¡×¡Ê¿Í´Ö¤Ï»à¤Ì¤â¤Î¡Ë¡¢¡¼¤â¤Ã¤ÈÏÀÍýŪ¤Ê¥Ï¥ó¥¬¥ê¡¼¸ì¤Ï¡¢Éã¿Æ¡¢·»Äï¤Ë¤âÀ­¤Î³Ê¤Ï¤Ê¤¤¡£
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Genro e Maskulismo.
¡¼¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¡¡¢¡ÖÀ­¤È¥Þ¥¹¥­¥å¥ê¥º¥à¡×¤Î¹àÌÜ
« On atencez ico : se patro, frato e. c. esus maskula (homuli), ge-patri e. c. esus absurdajo, nam on ne povas unionar la du sexui, kande existas nur una. »
¡Ö¤³¤Î¤³¤È¤òα°Õ¤¹¤Ù¤­¡£¤â¤·¡¢¡Öpatro¡×¡Öfrato¡×¤Ê¤É¤¬ÃËÀ­¤Ê¤é¡¢¡Öge-patri¡×¤Ê¤É¤ÏÉÔ¹çÍý¤Ç¤¢¤ë¡¢¤Ê¤¼¤Ê¤é¡¢¤Ò¤È¤Ä¤·¤«Â¸ºß¤Ê¤¤»þ¡¢2¤Ä¤ÎÀ­¤òÅý¹ç¤Ç¤­¤Ê¤¤¤«¤é¤À¡×
— Kompleta Gramatiko detaloza, sub Genro e Maskulismo.
¡¼¾ÜºÙ´°Á´Ê¸Ë¼¡¢¡ÖÀ­¤È¥Þ¥¹¥­¥å¥ê¥º¥à¡×
Fine, cesez konsiderar omna Esperantisti quale monstri, nam multa kreinti ipsa di nia linguo olim esis Esperantisti! Multa idei e sistemi di Ido venas de Esperanto, e sen Zamenhof, Ido ne existus.
ºÇ¸å¤Ë¡¢¤¹¤Ù¤Æ¤Î¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤ò²ø½Ã¤Î¤è¤¦¤Ë¤ß¤Ê¤¹¤³¤È¤Ï¤ä¤á¤Æ²¼¤µ¤¤¡£²æ¡¹¤Î¸À¸ì¤Î¿¤¯¤ÎÁϺî¼Ô¤¿¤Á¼«¿È¤Ï¤«¤Ä¤Æ¤Ï¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È¤Ç¤¢¤Ã¤¿¤Î¤Ç¤¹¡ª ¥¤¥É¸ì¤Î¿¤¯¤Î¹Í¤¨Êý¤äÂηϤϥ¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥È¤«¤éÍè¤Æ¤¤¤ë¤Î¤Ç¤¢¤ê¡¢¥¶¥á¥ó¥Û¥Õ¤¬¤¤¤Ê¤±¤ì¤Ð¡¢¥¤¥É¸ì¤â¸ºß¤·¤Ê¤«¤Ã¤¿¤Ç¤·¤ç¤¦¡£


Bebson Hochfeld
Me dubas ke Espisti havus natural sentimento humana.
¥¨¥¹¥Ú¥é¥ó¥Æ¥£¥¹¥È㤬¿Í´Ö¤Î¼«Á³¤Ê´¶¾ð¡Êpatrino ¤ÎÍͤÊñ¸ì¤Ë°ãÏ´¶¤ò´¶¤¸¤ë¡Ë¤ò»ý¤Ã¤Æ¤¤¤ë¤«µ¿¤¤¤Þ¤¹¤Í¡£
Gilles-Philippe Morin
?
¡©

¥³¥á¥ó¥È¤ò¤«¤¯


¡Öhttp://¡×¤ò´Þ¤àÅê¹Æ¤Ï¶Ø»ß¤µ¤ì¤Æ¤¤¤Þ¤¹¡£

ÍøÍѵ¬Ìó¤ò¤´³Îǧ¤Î¤¦¤¨¤´µ­Æþ²¼¤µ¤¤

Menu

¥¤¥É¸ìʸˡÊÔ¡Ê£±¡Ë

¥¤¥É¸ìʸˡÊÔ¡Ê£´¡Ë

WikiÆ⸡º÷

¥á¥ó¥Ð¡¼¤Î¤ßÊÔ½¸¤Ç¤­¤Þ¤¹